„(Degalų kainos – ELTA) lubos yra tokia ganėtinai grubi priemonė, tikrai ji būtų labai labai brangi, iš esmės tai būtų iškastinio kuro dotavimas biudžeto lėšomis“, – Seime žurnalistams antradienį sakė K. Vaitiekūnas.
Anksčiau premjerė Inga Ruginienė teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms – tokius sprendimus jau priėmė Vengrija ir Kroatija. Tiesa, kartu Vyriausybės vadovė pabrėžė būtinybę įvertinti, ar tokiems sprendimams yra galimybių valstybės biudžete.
Prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau įgarsino siūlymą, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltos krizės Lietuva degalų kainų lubas galėtų nustatyti kasdien.
Susiję straipsniai
Anot jo, tokį modelį, galiojantį Belgijoje, nagrinėja jo komanda – Belgija, anot prezidento, vadovaudamasi objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, esama žaliavinės naftos kaina rinkoje, degalų kainų lubas nustato kartą per dieną.
Finansų ministro vertinimu, rinkoje tai būtų trumpalaikio poveikio priemonė, nes kainas labiausiai lemia geopolitinė situacija.
„Dabar tų modelių ganėtinai panašių yra ne vienas ir ne du, girdėjau, kad ir Vokietija yra panašiai apribojusi, kad kainos galėtų keistis tik vieną kartą į dieną ar į parą, yra belgiškas bet tai yra ganėtinai riboto poveikio priemonės“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Planuojama, kad Lietuva galėtų atlaisvinti iki 80 tūkst. tonų kuro atsargų.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.