„Stengiantis atliepti gyventojų, verslo lūkesčius, jeigu situacija naftos sektoriuje blogėtų, Lietuva jau taikė praeityje kitokio pobūdžio priemones – gyventojams pajamų didinimo priemones, verslui tai yra galbūt tam tikros lengvatinės ir apyvartinės paskolos ir kitos priemonės. Tikrai tų instrumentų yra daug, kurie tikrai realiai padeda tam, kam reikia – pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.
„Šiuo metu mes turime sprendimą dėl rezervo atlaisvinimo. (...) Kol šis sprendimas duoda naudą, mažina kuro kainas, yra šiek tiek laiko įsivertinti, kokia situacija nusistovi Artimuosiuose Rytuose, Hormūzo sąsiauryje, ir pagal tai nuspręsti, ar valstybė turėtų imtis papildomų priemonių, jei naftos kaina toliau smarkiai auga, ir padėti gyventojams. Jeigu situacija stabilizuojasi, galbūt vėl reikėtų jau labiau žiūrėti į 2027 metų biudžetą“, – aiškino jis.
Be to, V. Augustinavičiaus teigimu, Prezidentūroje yra analizuojamas Belgijoje nuo 1973 m. naftos krizės įvestas mechanizmas, pagal kurį Ekonomikos ministerijos padalinys kiekvieną dieną skaičiuoja maksimalią kainą kuro vartotojams, ir vertinama galimybė jį pritaikyti Lietuvos ekonomikoje.
Susiję straipsniai
„Belgai būtent akcentuoja, kad šis maksimalios kainos mechanizmas yra siekiant vartotojus apsaugoti nuo staigių kainos šuolių ir tuo pačiu užtikrinti, kad mažmeninės kainos atitiktų realias rinkos tendencijas“, – teigė jis.
„Tame kainos nustatymo mechanizme dalyvauja tokie kriterijai, kaip biržos kaina, kuro logistika, saugojimas ir kiti kaštai. Visą tai įvertinus yra nustatoma kasdien maksimali įvairių tipų kuro kaina vartotojams. Prezidentas pavedė savo komandai detaliau išnagrinėti šį Belgijos atvejį. Jeigu jis tikrai galėtų būti perkeltinas į Lietuvą, atitinkamai, be abejo, toliau diskutuosime su Ekonomikos (ir inovacijų – ELTA) ir Finansų ministerijomis, kaip toks mechanizmas galėtų veikti“, – tęsė šalies vadovo patarėjas.
Jis sako, kad taip pat mažesnėms kuro kainoms svarbi Konkurencijos tarybos priežiūra.
„Atlaisvinus naftos rezervus rezultato tikimasi, kad kaina kuro vartotojams kris ir labai svarbu, kad Konkurencijos taryba ir toliau stebėtų šiuos procesus, kad tai nebūtų trumpalaikis stebėjimas, kad vartotojai pajaustų naudą tų sprendimų, kuriuos valstybė, Vyriausybė daro“, – pažymėjo V. Augustinavičius.
Dėl kainų lubų ir akcizų mažinimo nereikėtų skubėti
V. Augustinavičius sako, kad tiek kuro kainų lubų taikymas, tiek akcizo degalams mažinimas pareikalautų ilgalaikių diskusijų. Anot jo, šiuo metu nėra aiški šių priemonių ekonominė nauda.
„(Kainų lubos – ELTA), matyt, yra tokia labiau ilgesnio laikotarpio diskusija, nes tokio mechanizmo, tokios praktikos mechanizmo Lietuvoje kaip ir nėra. (...) Jeigu užšaldoma kuro kaina tam tikram laikotarpiui, ar valstybės biudžetas, viską, kas virš kainos, kompensuoja? Jeigu kompensuoja, be abejo, būtų milžiniška našta biudžetui, matyt, ir ne visai socialiai atsakinga. Jeigu nekompensuojama, yra užšaldoma kaina, sakykim, trijų mėnesių periodui, tai klausimas, ar nebus taip, kad degalinėse tiesiog kuro neliks vienu metu“, – kėlė klausimą jis.
„Kai netiesioginiai mokesčiai, ar tai būtų akcizas, ar pridėtinės vertės (mokestis – ELTA), kai jie yra padidinami, be abejo, tai atsispindi kainoje ir ji padidėja. Tačiau, kai netiesioginiai mokesčiai (...) būtų mažinami, nėra jokios garantijos, kad ši nauda atiteks būtent vartotojams. Tai kol nėra aiškiai išdiskutuotas mechanizmas, kaip būtų galima užtikrinti, kad naudą pajaustų vartotojai, tikrai nereikėtų skubėti“, – aiškino prezidento patarėjas.
Be to, anot jo, nuolat kintant naftos kainoms priimti ilgalaikius pokyčius, tokius kaip akcizo mažinimą, nebūtų pakankamai apgalvota.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 32 centų.
Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Siekdama mažinti poveikį degalų kainoms, sprendimą šią savaitę taip pat planuoja priimti Lietuva, atsargos rinką galėtų pasiekti dar šios savaitės pabaigoje,
Šalis ketina atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo.