Šimtamilijoninės investicijos negelbėjo: vokiečių milžinė traukiasi iš Lietuvos Kaune yra investavusi 190 mln. eurų

Automobilių pramonės tiekėja „Aumovio“, įgyvendindama taupymo programą, planuoja uždaryti dar daugiau padalinių. Planuojama, kad uždarymas bus baigtas iki 2028 m. pabaigos. Jo išlaidos sudarys apie 50 mln. Eur, trečiadienį savo metiniame pranešime nurodė bendrovė.

Kaip paaiškino Philippas von Hirschheydtas, „Aumovio“ generalinis direktorius, be jau anksčiau numatytų uždaryti gamyklų Vokietijoje, Karbeno ir Babenhauseno miestuose, taip pat bus uždaryti du gamybos padaliniai Kinijoje ir Lietuvoje, trečiadienį pranešė „Reuters“, kurį cituoja „vz.lt“.

Bendrovė nurodo, kad nuoseklus gaunamų užsakymų smukimas stebimas visoje Europoje, todėl gamykla priversta dirbti gerokai mažesniu nei planuota pajėgumu.

„Atsižvelgiant į tai, laipsniškas Kauno gamyklos veiklos stabdymas tapo neišvengiamas“, – rašoma „vz.lt“ perduotame komentare.

„Aumovio“ yra pernai rudenį nuo Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Continental“ atskirtas automobilių komponentų padalinys.

Abiejose įmonėse šalia Kauno dirba apie 850 darbuotojų.

„Continental“ Kaune yra investavusi apie 190 mln. Eur.

Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ) gamyklas valdančiai „Aumovio“, buvusiai „Continental“, nusprendus pasitraukti iš Lietuvos, premjerė Inga Ruginienė tikina, kad bendrovės sprendimas nėra susijęs su šalies pasiūlymais ar padėtimi.

„Net ir šiandien, ir iki šios dienos Ekonomikos ir inovacijų ministerija tampriai bendradarbiauja ir bendradarbiavo su šita įmone. Kontaktas buvo nuolatinis ir labai gaila, kad įmonė priėmė sprendimą pasitraukti iš Europos“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė ji.

„Tai nesusiję su Lietuva arba Lietuvos tam tikrais pasiūlymais ir padėtimi. Yra priimtas bendras sprendimas pasitraukti iš Europos zonos į kitą vietovę“, – tęsė I. Ruginienė.

Anot jos, pagrindinė bendrovės sprendimo pasitraukti priežastis – biurokratija ir griežtas Europos Sąjungos (ES) reguliavimas.

Ministrė pirmininkė pažymėjo, jog nekeičiant dabartinės tvarkos išlaikyti pramonę žemyne bus neįmanoma.

„Kiek teko bendrauti, pagrindinė priežastis nurodoma sudėtingi biurokratiniai mechanizmai, europinis reguliavimas. Tą aš esu jau ne vieną kartą minėjusi įvairiuose europiniuose lygmenyse ir išreiškusi tokią pastabą, kad šiandien Europos Sąjunga, kaip bendra bendrija, iš tikrųjų turi tam tikrus sudėtingus mechanizmus, ilgą sprendimų priėmimo procesą“, – aiškino I. Ruginienė.

„Šiai dienai, kai mes gyvename tokioje neapibrėžtoje geopolitinėje padėtyje, turime galvoti, turime dirbti ties procesų supaprastinimu ir palengvinimu. Kitu atveju, Europoje išlaikyti pramonę bus neįmanoma“, – pabrėžė premjerė.

Trečiadienį portalas „Verslo žinios“ paskelbė, jog įmonių „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ ir „Aumovio Global Holding“, valdančių gamyklas Kauno Laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ), savininkai priėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos.

Skelbta, jog automobilių pramonės tiekėja „Aumovio“, įgyvendindama taupymo programą, planuoja iki 2028 m. pabaigos uždaryti dar daugiau padalinių.

Kaip skelbė portalas, remdamasis „Reuters“ informacija, „Aumovio“ generalinis direktorius Philippas von Hirschheydtas teigė, jog be anksčiau numatytų uždaryti gamyklų Vokietijoje, Karbeno ir Babenhauseno miestuose, taip pat bus uždaryti du gamybos padaliniai Kinijoje ir Lietuvoje.

Tuo metu investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio teigimu, bendrovės „Aumovio“ sprendimą sprendimą paskatino struktūriniai pokyčiai Europos automobilių pramonėje.

„Verslo žinios“ skelbė, jog „Aumovio“ yra pernai rudenį nuo Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Continental“ atskirtas automobilių komponentų padalinys.

Vokietijos „Aumovio“ ir jos padaliniai gamina automobilių elektronikos komponentus, naudojamus autonominio vairavimo, saugumo ir komforto sistemose, automobilių ekranuose.

Automobilių pramonės tiekėjos „Aumovio“ (buvusios „Continental“) sprendimas pasitraukti iš Lietuvos yra rimtas signalas, įspėjantis apie silpnėjantį šalies konkurencingumą ir investicinės aplinkos iššūkius. Taip stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ vertina viešai pasirodžiusią informaciją apie įmonės planus, skelbiama asociacijos išplatintame pranešime.

Asociacijos nuomone, jei valstybė nesiims nuoseklių sprendimų investicinei aplinkai gerinti, didėja rizika, kad panašius sprendimus gali priimti ir kitos įmonės.

„Šiandien sužinojome apie sprendimą – iki 2028 m. vidurio palaipsniui uždaryti Kauno gamyklą su maždaug 800 darbuotojų. Neabejotinai, tam buvo daugybė priežasčių, bet paklauskime savęs, ar padarėme viską, kad sprendimas dėl Lietuvos padalinio būtų kitoks?

Svarbu pripažinti, kad gavome aiškų įspėjimą – jei Lietuva nori išlaikyti investuotojus ir gerai apmokamas darbo vietas, turime nuosekliai stiprinti savo konkurencingumą. Investicijos didina ne tik žmonių pajamas, bet ir visos valstybės saugumą“, – sako „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Jis pabrėžia, kad investuotojai Lietuvoje kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, moka konkurencingus atlyginimus ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Tačiau jų sprendimus pirmiausia lemia galimybė veikti pelningai.

„Nors investicinės aplinkos iššūkiai dažnai siejami su geopolitinėmis rizikomis, reikšmingą įtaką daro ir Lietuvoje priimti sprendimai. Mokesčių didinimas, atšauktas tiesioginis skrydis į Londono Sitį, verslo bendruomenėje kritiškai vertinamos pensijų, sveikatos ir kitos reformos prisideda prie bendro investicinio klimato silpnėjimo.

Suprantama, kiekvienas iš šių veiksnių atskirai gali neatrodyti kritinis, jų visuma gali lemti, kad veikla Lietuvoje tampa mažiau pelninga ar net nuostolinga, o tai skatina įmones peržiūrėti savo veiklą ar priimti sprendimus dėl jos mažinimo ar uždarymo“, – pabrėžia R. Valiūnas.

Asociacijos nuomone, vienas svarbiausių valstybės tikslų turėtų būti konkurencingos, pelningai veikiančios verslo aplinkos užtikrinimas. „Investors’ Forum“ pabrėžia, kad situaciją galima keisti, tačiau tam reikalingi nuoseklūs ir aiškūs sprendimai.

Pirmiausia būtina atkurti pasitikėjimą tarp valstybės ir verslo – sprendimai turėtų būti priimami įsiklausant į verslo bendruomenę ir vertinant jų poveikį investicijoms. Ne mažiau svarbu didinti viešojo sektoriaus efektyvumą – mažinti biurokratiją, užtikrinti greitesnius sprendimus ir orientuotis į realius rezultatus, o ne procesus.

Taip pat būtina spręsti švietimo sistemos iššūkius. Nors Lietuva turi stiprų potencialą ankstyvame ugdyme, jis ne visuomet išlaikomas vyresnėse klasėse. Verslui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl švietimo sistema turi užtikrinti realius įgūdžius, o ne tik formalius rezultatus.

Svarbus ir stabilios bei konkurencingos mokestinės aplinkos užtikrinimas – aiškumas ir prognozuojamumas yra vieni pagrindinių veiksnių priimant investicinius sprendimus.

Galiausiai Lietuva turi aktyviau konkuruoti dėl investicijų, išnaudodama turimus privalumus ir kryptingai siekdama pritraukti naujus projektus.

„Net ir nedidelis produktyvumo augimas turi reikšmingą poveikį ekonomikai – papildomas 1 proc. augimas gali sukurti apie 800 mln. eurų vertės. Tuo tarpu net kelių didelių investuotojų pasitraukimas gali reikšti šimtus milijonų eurų prarastų investicijų ir mažesnes biudžeto pajamas. Taigi siekis Lietuvą paversti patraukliausia Europos šalimi investicijoms turėtų būti ne tik verslo atstovų, bet ir visos valstybės prioritetas“, – pabrėžia R. Valiūnas

„Investors’ Forum“ vienija didžiausius ir aktyviausius investuotojus Lietuvoje. Organizacijos tikslas – gerinti investicinę aplinką Lietuvoje, siekiant didesnio šalies konkurencingumo, ekonomikos augimo ir gerovės.