D. Dundulis: tvarumas nėra tik deklaracija

„Neturėtume pulti į kraštutinumus – reikia gyventi taip, kad kitoms kartoms paliktume kuo mažiau pažeistą aplinką“, – savo nuostatomis pasidalino 162 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius D.Dundulis. Pasak jo, nė vienas kraštutinumas niekam nebūna naudingas, o dažnai ir kenksmingas. „Jeigu siekiant tvarumo yra peržengiamos tam tikros ribos, tuomet pastangos gali atvesti iki milžiniško netvarumo“, – teigė D.Dundulis.

„Džiaugiuosi tuo, kad, palyginti su kitais šalyje veikiančiais didžiaisiais mažmeninės prekybos tinklais, maisto prekių nurašymas „Norfos“ tinkle yra labai mažas. Jis tesudaro apie 0,6 proc. Štai „Rimi“ prekybos tinklas savo interneto svetainėje sausio pradžioje paskelbė, kad pernai bendrovė „Rimi Baltic“ pasiekė reikšmingą tvarumo rezultatą – maisto švaistymas parduotuvėse buvo sumažintas iki istoriškai žemiausio lygio – 1,39 proc. Toks konkurentų pasiektas rezultatas mūsų kasdienei praktikai nusileidžia net 2,3 karto“, – skaičiavo „Norfos“ vadovas.

Anot jo, net jei prie maisto nurašymo rezultatų būtų pridėti vis dar pasitaikantys nuostoliai dėl vagysčių, bendra švaistymo dalis „Norfos“ prekybos tinkle išaugtų vos iki 1,02 proc.

Naujausiais skelbiamais Eurostato duomenimis, 2023-iaisiais Europos Sąjungos šalyse maisto švaistymo nuostoliai mažmeninėje prekyboje vidutiniškai sudarė 8 proc.

Daugiausia maisto, 2023-iųjų Eurostato duomenimis, iššvaistė ES piliečiai – tai sudarė net 53 proc. bendro išmesto maisto kiekio, o kiekvienam gyventojui teko apie 130 kg išmestų maisto produktų.

„Akivaizdu, kad „Norfa“ šioje srityje yra pasiekusi solidžių rezultatų. Kartu būtina akcentuoti, kad ir tie minėti 0,6 proc. maisto produktų, kurie sugenda ir yra nurašomi utilizavimui, dažniausiai yra vaisiai ir daržovės. Jau daugybę metų jie nėra išmetami į šiukšlyną. Tuomet, kai jie nebetinka maistui arba gyvuliams šerti, yra atiduodami perdirbti į biodujų gamyklą kompostui gaminti. Savo ruožtu visos maisto pakuotės būna surūšiuojamos ir perduodamos antrinių atliekų perdirbėjams“, – paaiškino „Norfos“ vadovas.

Besibaigiančio galiojimo maisto produktus „Norfa“ aukoja beveik dviem dešimtims organizacijų įvairiuose šalies miestuose, kurios rūpinasi pagalba mažiau pasiturintiems žmonėms.

D.Dundulis užsiminė, kad tuomet, kai prieš porą metų šviežius vaisius ir daržoves pirmadieniais buvo pradėta išparduoti perpus pigiau, šių produktų nurašymas sumažėjo triskart.

„Norfos“ vadovas taip pat at– kreipė dėmesį į kai kurių konkurentų pagyras, kad jiems pavyko per metus vidutiniškai dešimtimis procentų sumažinti maisto švaistymą.

„Tačiau tai liudija, kad anksčiau maisto nešvaistymo sprendimams ir realiems veiksmams buvo skiriama mažai dėmesio. Patirtis liudija: jeigu ankstesniais metais maisto švaistymas sudarė mažiau nei procentą, einamaisiais metais didelių teigiamų rezultatų šioje srityje neįmanoma pasiekti. Taip, švaistymą pavyksta sumažinti, bet tie teigiami pokyčiai būna labai nedideli. Situacija pasikeistų, jeigu ir konkurentams pavyktų sukurti ką nors panašaus į mūsiškį pirmadieninį šviežių vaisių ir daržovių išpardavimą“, – kalbėjo D.Dundulis.

Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ savo tinklalapyje Circulareconomy.lt pasidalino šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų maisto švaistymo mažinimo planais.

Pavyzdžiui, jos duomenimis, „Maxima“ maisto atliekų kiekį iki 2027-ųjų, palyginti su 2023 metais, yra įsipareigojusi sumažinti 15 proc., o iki 2030 metų – 30 proc.

Reikia priminti ir tai, kad ES taip pat yra nustačiusi tikslą maisto švaistymą vienam gyventojui iki 2030-ųjų, palyginti su 2020-aisiais, sumažinti 30 proc.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ dar 2020-aisiais užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų – finansinių metų pabaigos maisto atliekų kiekį sumažinti 50 proc., palyginti su 2018 finansiniais metais.

Ji skelbė, kad 2018 metais maisto atliekų santykinis rodiklis buvo 2,13 proc., o 2023-iaisiais jį pavyko sumažinti iki 1,34 proc.

Bendrovė „Rimi Lietuva“ skelbė, kad „Rimi“ tinklo tikslas yra iki 2027-ųjų maisto atliekų kiekį sumažinti tiek, kad jis neviršytų 1,15 proc.

„Taigi viskas priklauso nuo to, kokioje pozicijoje esama šiuo metu. Jei planuojama maisto švaistymą sumažinti dešimtimis procentų, tai signalizuoja, kad šiuo metu esama neekonomiškoje švaistūno būsenoje. Tokiu atveju po metų kitų bus giriamasi, kad situaciją pavyko pagerinti net keletą kartų“, – konkurentų maisto švaistymo mažinimo prognozes analizavo D.Dundulis.

Pasak jo, tuomet, kai veiklos procesai yra sustyguoti, juos galima pagerinti, bet progresas įmanomas į priekį judant tik labai mažais žingsneliais ir rodant santykinai kuklius rezultatus ar tesiekiant išlaikyti pasiektus rodiklius.

Pasak D.Dundulio, analogiška situacija taip pat yra prekybos tinklų energijos sąnaudų srityje: „Mūsų konkurentai – prekybos tinklus valdančios bendrovės džiaugiasi, kad joms pavyksta sutaupyti daug energijos. Mano nuostata – nenaudokime jos per daug ir nebus priežasties taupyti.“

Pasak jo, iš 162 „Norfos“ parduotuvių liko vos kelios, kurios šilumos energija vis dar yra aprūpinamos iš centralizuotų šilumos tinklų arba ji gaminama deginant dujas.

Visos kitos atnaujintos ir per pastaruosius kelerius metus pastatytos „Norfos“ parduotuvės šiluma apsirūpina pačios. Jų patalpoms šildyti naudojama parduotuvėse veikiančių įvairių agregatų išskiriama šiluma, pavyzdžiui, šaldymo vitrinų.

„Tokiose parduotuvėse gaminant šilumos energiją jau nieko nebeįmanoma sutaupyti, o ir elektros sunaudojame minimaliai, nes parduotuvės yra aprūpintos našiausia įranga. Jose įrengtas ypač modernus ir taupus apšvietimas, – pasakojo D.Dundulis. – Žiemą, kai daugelis įmonių ir gyventojų dėl šaltų orų skundėsi drastiškai išaugusiomis sąskaitomis už šildymą bei elektrą, mes šoko nepatyrėme.“

Tokie technologiniai sprendimai atsispindi ir įmonės ekonominiuose rezultatuose, ir prekių kainose, ir darbuotojų atlyginimuose – „Norfoje“ atlyginimų mediana yra didžiausia iš visų didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų.

„Kad mūsų tinklo parduotuvės yra eksploatuojamos ypač racionaliai, galima numanyti ir iš dar vieno rodiklio: konkurentai analogiško dydžio savo parduotuvėse įrengia net 2–3 kartus galingesnius elektros įvadus nei mes savosiose. Vadinasi, jie elektros energijos sunaudoja kelis kartus daugiau nei mes, o ir lėšų už ją sumokėti prireikia gerokai daugiau“, – situaciją komentavo „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, įrengiant naujas parduotuves ir perkant moderniausią bei našiausią įrangą pradinės investicijos neišvengiamai yra didelės, bet jos atsiperka maždaug per penkerius–aštuonerius metus.

„Skaičiavimai įrodo, kad neverta pirkti senesnių technologijų ir įrangos. Galiausiai būtent toks ir yra ne deklaruojamas, bet realus tvarumas. Tuomet, kai nereikia naudoti papildomos šilumos energijos, tvarumas dar labiau padidėja, nes ją gaminant, pavyzdžiui, deginant dujas, išskiriamas dar ir anglies dioksidas. Vadinasi, kai energija nenaudojama, nereikia ir skaičiuoti, koks yra jos gamybos neigiamas poveikis aplinkai.“

„Viena tvarumo sudedamųjų dalių yra ir darbo organizavimas. Mes ypač stengiamės, jog visi procesai būtų taip organizuoti, kad darbams atlikti neprireiktų papildomų jėgų ir sąnaudų. Darbuotojams turi būti patogu dirbti, kad jie viską galėtų atlikti racionaliai ir sparčiai“, – teigė „Norfos“ vadovas.

O vienas svarbių veiksnių, darančių neigiamą įtaką tvarumui, yra biurokratiniai reikalavimai.

„JAV vyriausybė būtent šiai problemai skiria daug dėmesio. Kartu ji atkreipia dėmesį į Europoje vyraujančią didelę biurokratiją. Gal Lietuva galėtų tapti biurokratijos mažinimo lydere ir taip mūsų visų gyvenimą pagerinti iš esmės? – retoriškai klausė D.Dundulis. – Bendrovėse „Norfos mažmena“ bei „Rivona“ procesai yra taip sustyguoti, kad biurokratinė našta nebūtų juntama, todėl ir abiejų įmonių veikla yra efektyvi. Kita vertus, racionaliai veiklai būtini biurokratiniai reikalavimai turi išlikti.“

Pasak D.Dundulio, vis dėlto patirtis liudija, jog mūsų šalyje nėra objektyvių tvarumo rodiklių apskaičiavimo principų ar formulių, o tai praverstų tam, kad įmonės galėtų palyginti viena kitos duomenis.

Tai padėtų atrasti efektyviausiai dirbančias įmones, kurios galėtų pasidalinti savo patirtimi su tomis, kurioms šioje srityje sekasi prasčiau.

„Pavyzdžiui, būtų galima palyginti duomenis, kiek parduotuvės vienam kvadratiniam metrui ar apyvartos vienetui tenka šilumos energijos. Galima būtų apskaičiuoti, kiek kvadratiniam metrui tenka iš– švaistomo maisto, atliekų – šiukšlių, perdirbimui – antrinių žaliavų. Būtų galima įvertinti, kiek tonai parduotų prekių transportuoti sudeginama dyzelino. Turėti tokius rodiklius būtų įdomu ir naudinga. Jais prekybos tinklai galėtų pasidalinti vieni su kitais – skaidriai palyginti tvarumui svarbius skaičius“, – sakė „Norfos“ vadovas.