„Dvi naftos krizės ir dar viena – dujų“, – taip dabartinę padėtį apibūdino TEA vadovas Fatihas Birolis. Galvoje jis turėjo praėjusiojo amžiaus įvykius, lygindamas juos su Rusijos invaziją į Ukrainą ir dabartiniais karo veiksmais Persijos įlankos regione, rašo „Spiegel.de“.
Anot F. Birolio, per dvi iš eilės naftos krizes XX a. 8-ajame dešimtmetyje kiekvieną kartą per dieną buvo prarandama apie penkis milijonus bareli naftos. Tačiau tai nesulyginama su dabartinėmis netektimis – dėl karo veiksmų kas dieną rinkos nebepasiekia apie 11 mln. barelių. Iki šiol Persijos įlankos regione jau apgadinti arba išvis sugadinti apie 40 energetikos objektų.
Atsižvelgdamas į Hormūzo sąsiaurio blokadą, F, Birolis tvirtino, jog pasaulio ekonomikai kilusi itin didelė grėsmė ir nė viena šalis nebus apsaugota nuo jos padarinių, jei viskas vystysis taip, kaip iki šiol.
Vyriausybė pristatė degalų krizės sprendimo būdus: I. Šimonytė neabejoja – tokia priemonė trumpalaikė
TEA vadovas taip pat kritikavo Vokietiją, kuri dar kanclerės Angelos Merkel laikais nusprendė laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos.
TEA prieš porą savaičių nusprendė išlaisvinti 426 mln. barelių naftos atsargų, kad sumažintų energetinių išteklių kainų kilimą. Lietuva taip pat prie to prisidėjo.
Nepaisant to, pirmadienį naftos kainos toliau pradėjo kilimu: „Brent“ rūšies barelis pabrango iki 113,4 dolerio, WTI – iki daugiau nei 100 dolerių, skelbia BBC. Vis dėlto netrukus įvyko itin staigus naftos kainos krytis - žemiau nei iki 100 dolerių. Taip nutiko JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad tolesni karo veiksmai atidedami.
Įdomu, kad kilus karui Persijos įlankos regione stabiliai krinta aukso kaina – ji pasiekė žemiausią lygį per keturis mėnesius ir svyruoja ties 4,3 tūkst. dolerio už unciją (sausį buvo pakilusi iki 5594,82 dolerio).
Susiję straipsniai
„Auksas jautriai reaguoja į palūkanas, jis neneša jokių pinigų srautų, todėl palūkanoms didėjant aukso laikymo kaina sparčiai auga (nes investavęs kitur galėtum gauti palūkanas). Ilgo laikotarpių vyriausybių obligacijų palūkanos per trumpą laiką padidėjo 0,3–0,5 proc. punktais, rinkos pradėjo įskaičiuoti bazinių palūkanų didėjimą.
Vokietijos skolinimosi kaina pakilo į 15 metų aukštumas. Griežtesnė pinigų politika blogai ne tik akcijoms, bet ir metalams.
Kita vertus, daugelio investuotojų logika šiuo metu yra parduoti brangų auksą, pasiimti pelną ir dabar turėti kapitalo rotuoti į kitas, atpigusias turto klases. Ar tai teisingas sprendimas parodys tik laikas“, – feisbuke komentavo „Swedbank“ analitikas Vytenis Šimkus.