„Šis padalinys buvo steigiamas naujam augančiam segmentui, kuris vadinosi „autonominiai automobiliai“. 2017 metais buvo manoma, kad tai bus didžiausia šio sektoriaus augimo vieta ir tai buvo šiam produktui dedikuota gamykla, kuri gamino autonominio vairavimo procesorius ir blokus, ir sensorius. Aplinkybės gerokai pasikeitė pačioje industrijoje ir, deja, bet gamykla nuo pačių pirmųjų metų veikė labai nuostolingai“, – antradienį, kovo 24 d., susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija teigė jis.
„Iki tada, kol jie teikė viešuosius duomenis, mes turime tikslią informaciją, kaip jiems sekėsi ir vėliau, bet jų deklaruojamas nuostolis buvo virš 30 mln. eurų kasmet. Natūralu, kad įmonė, kuri taip dramatiškai susiduria su likvidumu ir konkurencingumu, ji tuos sprendimus priima“, – tęsė agentūros vadovas.
Jis pažymi, kad „Aumovio“ gamyklą, padalinį reikėtų atskirti nuo kaskart kartu minimos „Continental“, kurios paslaugų centras iš Lietuvos nesitraukia.
V. Šilinskas apie prekybą su Kinija: Lietuva neturi išsišokti iš bendro ES konteksto
„Dabar tik reikia nemaišyti ir galbūt nevartoti to žodžio „Continental“, nes iš tikrųjų yra vienas padalinys. Mes iš viso turėjome tris projektus su jais: buvo gamyklos statyba, gamyklos plėtra ir paslaugų centras“, – aiškino E. Čivilis.
„Paslaugų centras labai išgyvena, kai visi sako „Continental“ traukiasi iš Lietuvos“, nes „Continental“ nesitraukia, traukiasi „Aumovio“. „Aumovio“ yra atskirtas padalinys, kuris buvo konkrečiai skirtas automobilių komponentų gamybai. „Continental“ lieka su savo 140 žmonių, o „Aumovio“ traukiasi“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
Pasitraukimo scenarijus paaiškės iki metų galo
E. Čivilio teigimu, yra trys galimi „Aumovio“ pasitraukimo iš Lietuvos scenarijai, tačiau labiausiai tikėtina, kad darbuotojai bus perleidžiami, nekilnojamas turtas parduodamas, o įranga išvežama. Vis tik, anot jo, konkretų planą įmonė žada parengti iki metų pabaigos.
„Pirmasis scenarijus yra visiškas likvidavimas, kuris yra mažai tikėtinas. Taip pat yra investuotojo pakeitimas, nes matome, kad yra gynybos pramonių kompanijų, ypač Vokietijoje, kurios tiesiog iš „Aumovio“ perėmė visas gamyklas su visais darbuotojais.
Ir trečiasis scenarijus, kuris yra tikėtinas, tai demontavimas – kai darbuotojai perleidžiami kitoms kompanijoms, nekilnojamas turtas parduodamas, o įranga išvežama. Kodėl? Įranga, kaip sakiau, yra labai specializuota ir, jų vertinimu, tai yra didžiausias jų turtas“, – sakė jis.
„Mes su kompanija apie tai, aišku, kalbame, mes jau turime keletą užklausimų. Su kompanija sutarėme algoritmą, kaip dirbsime, kaip vertinsime. Tačiau jie patys sako, kad jų planas yra tik iki metų galo turėti išėjimo planą. Kitaip tariant, jie dabar paskelbė, bet tikslų planą, kada išeis, kokia bus jų pozicija, pasakys tik iki metų galo“, – pridūrė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas tikino, kad „Aumovio“ pasitraukimas yra praradimas, tačiau nemato „dramos“. Jis dar kartą pažymi, kad įmonės sprendimas nėra susijęs su Lietuva.
„Kadangi matome skaičius, matome, kad taip, svarbus žaidėjas, įmonė didelė, daug darbo vietų, tačiau žiūrint bendrai į statistiką, bendrai Lietuvoje sudaro nežymią dalį sudaro procentinė išraiška“, – susitikime su TS-LKD frakcija aiškino jis.
„Bendrai sprendimas susijęs su mano jau paminėtais automobilių pramonės iššūkiais visoje Europoje, logistinėmis problemomis. Prieš kurį laiką Lietuva buvo logistinis centras, po tam tikrų sprendimų tapo pakraštys. Įmonė pagal turimus iš jų duomenis, turi 55 gamyklas, o planuoja išlaikyti tik 45“, – tikino viceministras.
Kaip skelbė portalas „Verslo žinios“, sprendimą trauktis iš Lietuvos priėmė gamyklas Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje valdančių įmonių „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ ir „Aumovio Global Holding“ savininkai.
Pati bendrovė teigė, kad sprendimas buvo sudėtingas, tačiau priimtas dėl mažėjančios paklausos, neišnaudojamų gamybinių pajėgumų ir vis sudėtingesnio logistikos proceso.