Šis tyrimas remiasi analogiška metodologija, kuria „PwC“ atlieka tyrimą Vidurio ir Rytų Europoje (toliau – VRE) bei visame pasaulyje, todėl palyginami duomenys tam tikrais atvejais atskleidžia reikšmingą Baltijos šalių ir Lietuvos verslų atotrūkį, skatinantį kritiškiau žvelgti į savo šalies verslo progresą ir pasiruošimą įveikti ateities iššūkius.
Šiemet apklausoje dalyvavo 280 įmonių vadovų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2025 m. lapkričio 17 d. iki 2026 m. sausio 29 d. Tyrimo ataskaita apima ekonomikos ir verslo augimo, verslo rizikų, DI, darbuotojų ir verslo aplinkos temas.
Daug optimizmo, tačiau ar pagrįsto?
Griauna įsitikinimus dėl išleisto naftos rezervo: kainos iškart ir neturėjo kristi
Baltijos šalių įmonių vadovai šiemet yra itin optimistiški dėl verslo pajamų augimo. Lietuvos verslas labiausiai išsiskiria entuziazmu – dėl savo vadovaujamo verslo pajamų augimo prognozių teigiamai pasisako net 64 proc. įmonių vadovų. Estai – nuosaikiausi – pajamų augimo tikisi tik 44 proc.
Tuo tarpu Latvijoje augimą numato kas antras. Lyginant su praėjusiais metais Lietuvoje ir Latvijoje optimizmo šuolis akivaizdus: atitinkamai matome teigiamą pokytį 10 ir 5 punktais; kai tuo tarpu Estijoje verslo vadovų nuotaika išliko stabili.
Susiję straipsniai
„Mūsų regiono optimizmas šiuo klausimu yra gana išskirtinis. Palyginimui, VRE regione pajamų augimo šiemet tikisi tik 42 proc. apklaustų įmonių vadovų. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomikos prognozės, deja, yra labai nuosaikios, todėl galiu teigti, kad objektyvaus pagrindo tokiam ryškiam optimizmui – nėra“, – kelia klausimą dėl verslo optimizmo pagrįstumo „PwC Lietuvoje“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas.
Kartais didesnė įtampa dėl geopolitikos ir kibernetinių grėsmių
Baltijos šalių verslo lyderiai laikosi bendros nuomonės, kad geopolitiniai konfliktai šiemet išliks viena svarbiausių grėsmių regiono verslams. Net 82 proc. Estijos, 78 proc. Latvijos ir 71 proc. Lietuvos vadovų numato, kad šiemet susidurs su geopolitinių konfliktų grėsme ir ji gali turėti reikšmingų ar vidutiniškai reikšmingų finansinių nuostolių. Kai tuo tarpu VRE vadovai dėl to jaučia beveik du kartus mažiau įtampos ir analogiškai pasisako tik 39 proc. respondentų. VRE regione geopolitiniai konfliktai įmonių aukščiausio lygio vadovų lygmenyje matomi tik kaip penkta svarbiausių grėsmių.
„Šis verslo aplinkos suvokimo kontrastas, matyt, turėtų būti Baltijos šalims signalas, kad kitų šalių verslai vargiai mums gali būti kelrodžiu ambicijoje diversifikuoti savo verslo rizikas, o verslo sprendimų ir pokyčių lyderytėje, kaip ir geopolitikos naratyvo formavime, laikas kliautis patiems savimi“, – sako N. Nedzinskas.
Kibernetinis saugumas jau kelerius metus visame pasaulyje suvokiamas kaip reikšminga grėsmė. Vis dėlto Baltijos šalių vadovai ją vertina ženkliai rimčiau palyginti su VRE verslų vadovų vertinimu.
Mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) vadovų VRE teigia manantys, kad tikimybė susidurti su kibernetinėmis atakomis, dėl kurių patirs finansinių nuostolių, yra itin reikšminga. Tuo tarpu Baltijos šalyse vadovai šią grėsmę aktualizuoja tris kartus dažniau. Atitinkamai 67 proc., 75 proc. ir 78 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų pasisakė sutinkantys, jog jų įmonė dar šiemet susidurs su kibernetinėmis grėsmimis ir dėl to patirs finansinių nuostolių.
Verslo pokyčiai neįgauna pakankamo pagreičio
2026 m. Baltijos šalių įmonių vadovams labiausiai nerimą kelia klausimai, susiję su sparčiai augančia technologijų (ypač DI) įtaka, geopolitinio neapibrėžtumo padariniais, darbuotojų sąnaudų valdymu ir įmonių ilgalaikiu gyvybingumu. Didžiausias verslo vadovų rūpestis visose Baltijos šalyse – nepakankamas verslo transformacijos greitis, kad verslas galėtų žengti koja kojon su technologijų pokyčių mastu ir tempu, įskaitant DI. Lietuvoje šis vadovų nerimas ryškiausias – jį įvardija vidutiniškai kas penktas vadovas.
DI verslo transformacijoje kol kas negelbsti
Baltijos šalių duomenys rodo, kad DI panaudojimas įmonėse labai priklauso nuo įmonių veiklos specifikos ir nuo to, kiek realistiškai DI gali būti integruotas į konkrečius įmonės procesus. Lietuvoje DI dažniausiai naudojamas paklausai formuoti (55 proc.), vidinėms pagalbinėms funkcijoms (53 proc.) ir krypčiai formuoti (44 proc.), mažiausiai – paklausai atliepti (74 proc.) ir produktams, paslaugoms ir patirtims kurti (63 proc.). Latvijoje tendencijos beveik identiškos.
„Norisi atkreipti dėmesį, kad Estijoje DI integravimas į įmonių veiklą kiek skiriasi. Čia įmonės DI pasitelkia ne tik vidiniams procesams efektyvinti, bet ir tiesiogiai klientų patirtims gerinti ir operacinių sprendimų tikslumui užtikrinti. Tai iš esmės reiškia DI strateginį integravimą į tas sritis, kurios ilgalaikėje perspektyvoje stiprina įmonių konkurencingumą“, – sako „PwC Lietuvoje“ vadovas.
Nepaisant pastangų integruoti DI – jo poveikis įmonių pajamoms yra minimalus. 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad DI naudojimas reikšmingai nepakeitė jų įmonės pajamų. Latvijoje ir Estijoje tokių dar daugiau – atitinkamai 75 proc. ir 85 proc. Visame pasaulyje analogškai atsako tik 56 proc. įmonių vadovų.
„Šis kontrastas verčia suklusti, nes tai gali būti signalas, kad Baltijos šalių regionas yra vis dar ankstyvoje DI integracijos stadijoje, nepaisant to, kad daugiau nei pusė visose trijose šalyse įmonių vadovų teigia turintys aiškiai apibrežtą DI iniciatyvų veiksmų planą. Kita vertus, plano turėjimas, tačiau tuo pačiu itin ribojama DI prieiga prie įmonės duomenų gali būti atsakymas, kodėl finansinė investicijų į DI grąža yra kol kas ribota. Tai taip pat gali reikšti, kad reikšmingos finansinės naudos niekada ir neturėsime, nes DI integravimas tampa verslo higiena ir tai daro visi siekdami išsilaikyti konkurencinėje kovoje“, – dalijasi įžvalga N. Nedzinskas.
74 proc. apklaustų įmonių vadovų Lietuvoje teigia, kad jų organizacijose net ir dažniausiai naudojamo DI įrankio prieiga prie įmonės dokumentų ar duomenų yra ribojama. Latvijoje ir Estijoje taip pasisakančių yra mažiau – atitinkamai 64 proc. ir 63 proc.
Keičiasi svertai darbo rinkoje
Didžioji dauguma visų trijų Baltijos šalių vadovų prognozuoja, kad darbuotojų skaičius šiemet nesikeis: Lietuvoje taip mano – 58 proc., Latvijoje – 66 proc., Estijoje – 56 proc. vadovų.
Visgi ilgesniuoju laikotarpiu vadovų tyrime užčiuoptos tendencijos jaunesniųjų specialistų grupei siunčia grėsmingą signalą. Reikšminga dalis įmonių vadovų planuoja, kad per artimiausius trejus metus DI taikymas sumažins jaunesniojo lygmens kolegų, tokių kaip analitikai, asistentai, funkcinių sričių specialistai, poreikį. Tai, jog šios grupės darbuotojų mažės 6–25 proc. Lietuvoje mano 37 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 38 proc., Estijoje – 46 proc. Tyrimas rodo, kad darbuotojų mažinimas dėl DI mažiausiai paveiks vyriausio lygmens darbuotojus.
„Šios tendencijos ne tik turėtų priversti suklusti jaunuosius specialistus, tačiau lygiai taip pat paskatinti mūsų valstybės švietimo sistemos politikos formuotojus iš naujo įvertinti studijas baigusių specialistų integravimo į darbo rinką aktualumą, nes panašu, kad laukia dar didesni iššūkiai, nei turėjome iki šiol. Tuo tarpu verslui tai reiškia galimybę atsikvėpti – užsitęsusios lenktynės dėl sparčiai augančio darbuotojų atlygio ir kandidatų trūkumas jau keletą metų buvo didelis vadovų galvos skausmas. Galiausiai, panašu, kad svertai darbo rinkoje keisis“, – sako N. Nedzinskas.