Vakar, kovo 25-ąją, ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2026“ vykusioje diskusijoje atvirai kalbėta apie tai, kokios turbulencijos gali laukti ateityje ir ką būtina daryti, kad jas saugiai išgyventume.
Traukiasi užsienio investuotojai, naujų – nematyti
Neužtikrintumo dėl Artimuosiuose Rytuose beliepsnojančio karo vis dar labai daug. Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. Ji taip pat pripažino, jog dėl to ekonomistai pereina ne prie konkrečių prognozių, o scenarijų.
V. Šilinskas apie prekybą su Kinija: Lietuva neturi išsišokti iš bendro ES konteksto
„Kalbant apie Europos Centrinį Banką, jis dabar geriau pasiruošęs reaguoti ir priimti sprendimus į tai, kas vyksta geopolitinėje arenoje, nei buvo karo Ukrainoje pradžioje. <...> Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, neužtikrintumas neturėtų tęstis labai ilgai, kalbame apie šiuos metus“, – tvirtino J. Varanauskienė pridurdama, kad rizikų mūsų šalies ekonomikos lėtėjimui vis dėlto yra pakankamai.
Darius Vilčinskas, Nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas, neslėpė, kad pastaruoju metu iš verslo atstovų girdi nemažai nerimo. Mažas pelningumo maržas turinčios įmonės vargsta dėl brangusių degalų, dujų, stringa ir eksportas.
Susiję straipsniai
Kita itin prasta žinia, kad iš Lietuvos pamažu traukiasi užsienio investuotojai, o ateinančiųjų pas mus – nesimato. Vilties teikia tik vietiniai verslai.
„Bet matome tam tikrą Lietuvos verslų aktyvumą. Tik kad jie susiduria su problemomis: kur rasti darbuotojų, kiek kainuoja darbo jėga, kur galima gauti finansavimą investicijoms, kas vyksta eksporto rinkose ir pan. Iššūkių – daug. Bet sprendžiame finansavimo prieinamumą. ILTE per ketverius metus turėtų pasiūlyti 6 mlrd. Eur rinkai įvairiais instrumentais“, – užtikrino D. Vilčinskas.
Keliems pramonės sektoriams – itin sudėtingas metas
Vis tik ILTE direktorius akcentavo, kad liepsnojantys karai pasaulyje mums neša ne tik iššūkius, bet ir galimybes. Jo nuomone, Lietuva gali stiprinti gynybos pramonę, kuri kiek anksčiau buvo primiršta.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Vidmantas Janulevičius sutiko, kad pramonės įmonės turėtų orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą.
„Pramonė – visos ekonomikos stuburas. Lietuva skyrėsi nuo Latvijos ir Estijos. Po LPK vėliava mes sukuriame 41 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu sudėtinga situacija yra apdirbamojoje pramonėje, kur šiandien įdarbinama apie 200 tūkst. žmonių. Eksporto prasme, tai yra 60 proc. nuo viso eksporto.
Bet tai nėra aukštos pridėtinės vertės produktai. Nenoriu nieko įžeisti, bet gaminame ir eksportuojame kirvio kotus ir pan. Negalime sakyti, kad dabar staigiai pereisime nuo apdirbamosios pramonės prie aukštos pridėtinės vertės produktų. Tam reikia ir laiko, ir investicijų“, – tikino V. Janulevičius.
Anot jo, dėl kilusios krizės Irane sudėtingus laikus išgyvena chemijos, sunkioji pramonė, mat jai itin skaudžiai smogė į seniai nematytas aukštumas šovusios dujų kainos.
Nors Europos pramonėje naudojama vis daugiau atsinaujinančios energetikos, dujų suvartojimas išlieka itin aukštame lygyje, o kai kur jų pakeisti nėra kuo arba alternatyvos būtų tiesiog per brangios.
Be to, pramoninkams tenka itin brangiai mokėti už elektrą, o jos kainos jau šiemet pasiekė panašias aukštumas kaip prieš ketverius metus.
„Reikia ruoštis, kad jei karinis konfliktas užsitęs, rudenį turėsime problemų su chemijos pramone. Tai svarbu ne tik chemijos, trąšų, bet ir gynybos pramonei“, – tvirtino pramonininkų atstovas pabrėžęs, kad itin svarbu didinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, baterijų kaupiklius.
V. Janulevičius taip pat priminė pramonininkų keliamą tikslą – Lietuvos ekonomika iki 2035 metų turi pasiekti Suomijos lygį.
„Lietuva turėtų turėti 106 mlrd. Eur BVP, o dabar – mūsų rodiklis – 83 mlrd. Eur. Tai nėra didelis skirtumas. 2019 m. mūsų BVP siekė 57 mlrd. Eur. Mes greitai augame, viskas, ko reikia – tik netrukdyti ir priimti reikalingus sprendimus“, – akcentavo V. Janulevčius.
Viduryje Lietuvos gali iškilti speciali LEZ
Diskusijoje kalba pakrypo ir apie ekonomikos stiprinimą regionuose. ILTE vadovas D. Vilčinskas pasidžiaugė, kad su rajonų merais diskutuojama dėl naujų gyvenamųjų kvartalų statymo, kurie galėtų vilioti jaunas šeimas persikelti iš didmiesčių į mažesnius miestelius. Tačiau vien būsto ten nepakanka – žmonėms reikia ir darbo.
Kylančios laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) Akmenėje, Marijampolėje ir kituose miestuose leidžia palankesnėmis sąlygomis steigtis gamykloms, kurti darbo vietas. Pasak D. Vilčinsko, svarbu išlaikyti tokią kryptį. Jis taip pat turi viziją ir dėl naujos specializuotos LEZ.
„Galbūt gali atsirasti LEZ, dedikuota vien gynybos pramonei. Ji galėtų atsirasti Vidurio Lietuvoje. Tokia idėja tikrai galėtų atsirasti“, – neabejojo D. Vilčinskas.
Perspėja dėl to, kas laukia ateityje
Forume daug dėmesio skirta ne tik šiandieninei, bet ir ateities ekonomikai. O šioje temoje itin svarbi dedamoji – demografija.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neslėpė, kad Lietuvai gyvybiškai svarbu spręsti ir demografinę krizę.
Tiesa, jis sakė, kad konkrečius žingsnius reikia daryti atsargiai, nes ne visos priemonės pasiteisina. „Lietuva yra labai dosni, bet rezultatai, švelniai tariant, ne patys geriausi. Reikia įvertinti pasaulio praktiką ir nedaryti skubotų sprendimų. Tai labai jautrus klausimas“, – greitų sprendimų nematė ministras.
Tačiau demografijos bėdos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir kitas ekonomiškai išsivysčiusias šalis. Lietuvos banko atstovė J. Varanauskienė apgailestavo, kad procesas jau įsibėgėjęs ir nepavyks „atgręžti vežimo atgal“.
„Mes apskaičiavome, kad darbo jėgos augimas vyko tik užsieniečių sąskaita. <...> Mums reikia atsakyti į klausimą: ar mums trūksta kompetencijų, kurių Lietuvoje neturime, ir turime prisitraukti ekspertų iš užsienio, ar ugdyti mūsų gyventojus ir juos priderinti prie besikeičiančių poreikių“, – aktualų klausimą kėlė J. Varanauskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad senstanti visuomenė didina spaudimą ir viešiesiems finansams. Tai reiškia, kad Lietuvai bus vis mažiau fiskalinės erdvės priimti drąsius skolinimosi sprendimus.
„Mūsų išsigelbėjimo ratas – antrosios pensijų pakopos fondų lėšos, kurios bus išleistos vartojimui. Bet ilgalaikės pasekmės bus tokios, kad dėl to spaudimas viešiesiems pinigams didės. Tie žmonės (atsiėmusieji pinigus – aut. past.) sulaukę pensijos turės gyventi tik iš valstybės skiriamų išmokų“, – įspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
V. Janulevičius jai antrino ir pridūrė, kad vis daugiau dėmesio turi būti skiriama ir vadinamajai „sidabrinei ekonomikai“.