Verslininkai kalba atvirai – skiriamos baudos neretai atrodo neproporcingos. Kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad institucija labiau orientuojasi į sankcijų dydį nei į prevenciją ar konsultavimą.
Bet vis daugiau drakoniškų KT nutarimų subliūkšta teismuose: sprendimai pripažįstami nepagrįstais, o milijoninės baudos panaikinamos.
Naujausias pavyzdys – lietuviškus šilumos siurblius kurianti bendrovė „Iglu Tech“. Nedidelę, vos 0,2 proc. rinkos dalį užimanti įmonė sulaukė beveik milijono eurų baudos. Ši suma viršijo įmonės metines pajamas, todėl buvo vertinama kaip akivaizdžiai neproporcinga.
Kietu charakteriu garsėjęs dukart premjeras G. Vagnorius: taip, padariau klaidų
Praėjusią savaitę Regionų administracinis teismas tenkino bendrovių „Unit Invest“ bei „Iglu Tech“ skundus ir panaikino KT 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą, kuriuo institucija minėtoms įmonėms skyrė solidarią baudą už tai, kad „Iglu Tech“ platintojams nustatė savo gaminamų šilumos siurblių perpardavimo kainų lygį bei nuolaidų dydžius.
Teismo vertinimu, KT padarė esminį procedūrinį pažeidimą – tyrimas atliktas neįtraukus visų galimų susitarimo dalyvių, todėl jo išvados negali būti laikomos patikimomis.
Susiję straipsniai
Vis dėlto KT su tokia išvada nesutinka ir ketina Regionų administracinio teismo sprendimą skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Iglu Tech“ vadovas Voldemaras Vanagas pabrėžia, kad tokio masto sankcijos nėra formalus drausminimas – tai sprendimai, kurie gali lemti verslo išlikimą. Jo teigimu, vietoj konsultavimo ir pagalbos institucija renkasi griežčiausią kelią – bausti, net ir tais atvejais, kai pažeidimų mastas ar poveikis rinkai kelia rimtų abejonių.
Teismas, nagrinėjęs bylą, nustatė esminius procedūrinius pažeidimus: tyrimo metu nebuvo įtraukti visi galimi susitarimo dalyviai, o aplinkybės įvertintos neišsamiai. Kitaip tariant, pats procesas buvo atliktas taip, kad jo išvados negalėjo būti laikomos patikimomis.
„Nors tai tik pirmos instancijos teismo sprendimas, tačiau jis patvirtina tai, ką nuosekliai teigėme nuo pat pradžių – Konkurencijos tarybos tyrimas ir jo metu gautos medžiagos vertinimas buvo neteisingas, o skirta bauda nepagrįsta. Laikėmės ir toliau laikomės pozicijos, kad jokių neleistinų susitarimų nebuvo, o mūsų įmonė veikė skaidriai ir atsakingai.
Gerbiame teisinį procesą, tačiau jau šiandien matome aiškų signalą, kad tiesa yra mūsų pusėje. Toliau nuosekliai ginsime savo poziciją ir vertybes“, – komentavo „Iglu Tech“ vadovas V. Vanagas.
Panaši istorija – ne vienintelė. Pastaraisiais metais po KT priekalu pateko ir daugiau įmonių, kurioms buvo skirtos įspūdingo dydžio baudos, tačiau vėliau teismai šiuos sprendimus ėmėsi taisyti.
Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto tinklui „Capital Realty“ ir penkiolikai su ja franšizės sutartis pasirašiusių nekilnojamojo turto agentūrų buvo skirta daugiau nei 700 tūkst. eurų baudų už tariamą konkurencijos ribojimą. Bendrovės vadovas Dmitrijus Semionovas tuomet neslėpė nuostabos – anot jo, kalbėta apie rekomendacijas, kurios nebuvo privalomos, o brokeriai veikė savarankiškai.
Panaši situacija susiklostė ir su bendrove „Giantera“ bei jos partneriais, kuriems skirtos baudos dėl tariamo kainų derinimo. Įmonės tvirtino jokio draudžiamo susitarimo nesudariusios, o ginčas persikėlė į teismą.
Dar ryškesnis pavyzdys – vaistinių tinklų byla, kurioje baudos siekė dešimtis milijonų eurų. Tačiau teismas konstatavo, kad KT neįrodė konkurencijos pažeidimo: įmonių veiksmai buvo susiję su teisėkūros procesu, o ne su tarpusavio susitarimu.
Tokie atvejai kelia klausimų ne tik verslui, bet ir politikams. Tuometis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas viešai ragino KT įsivertinti savo veiklą, pabrėždamas, kad tokio masto sprendimai turi būti ypač gerai pagrįsti.
Nepaisant kritikos, KT laikosi savo pozicijos – didelės baudos esą turi atgrasomąjį poveikį ir padeda užkirsti kelią pažeidimams ateityje.
Tačiau Seimo Audito komitete buvo keliami klausimai, ar KT veiklos vertinimo kriterijai neskatina orientuotis į kuo didesnes baudas, o ne į prevenciją ar konsultavimą. Taip pat pastebima, kad dažniau baudžiami smulkesni ar vidutiniai verslai, tuo metu didieji rinkos žaidėjai retai patenka į akiratį.
Politikų teigimu, KT vaidmuo turėtų būti pirmiausia padėti verslui laikytis taisyklių – įspėti, konsultuoti, suteikti galimybę ištaisyti klaidas. Tik kraštutiniais atvejais turėtų būti imamasi griežčiausių sankcijų.
Vis dėlto nuo KT sprendimų nukentėję verslininkai sako, kad jiems tenka kovoti ne tik rinkoje, bet ir su valstybės institucijomis. O kai sprendimus vieną po kito tenka taisyti teismams, kyla klausimas – ar ši priežiūra neperžengia ribos, už kurios prasideda ne kontrolė, o spaudimas verslui.
Konkurencijos tarybos komentaras
Konkurencijos teisės bylos yra sudėtingos ir kompleksinės, todėl dažniausiai galutinį žodį jose taria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Kasmet metinėje ataskaitoje skelbiame, kokią dalį institucijos sprendimų iš dalies ar visiškai patvirtina teismai savo galutiniais sprendimais. 2023 m. ir 2024 m. šis rodiklis siekė 100 proc. Tai reiškia, kad visus sprendimus institucijai pavyko apginti teismuose. 2025 m. minėtas rodiklis yra 75 proc. – institucija pralaimėjo dvi procedūrinio pobūdžio bylas, susijusias ne su tyrimais, o su laikinųjų priemonių taikymu įmonei, be leidimo perėmusiai konkurentės kontrolę.
Be to, daugelis Konkurencijos tarybos paskirtų baudų nesiekia maksimalių įstatymuose nustatytų dydžių, jos dažnai sudaro iki 1 proc. įmonės metinių pajamų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad konkurenciją ribojantys susitarimai yra vieni pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Dėl jų vartotojai permoka už prekes ar paslaugas, o žalą patiria visa šalies ekonomika. Remiantis tarptautiniais ekonomistų skaičiavimais, karteliai prekes ir paslaugas vartotojams pabrangina bent jau 10–15 proc. Būtent todėl už įmonių sudarytus konkurenciją ribojančius susitarimus yra numatytos griežtos sankcijos, galinčios siekti iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, o baudų skaičiavimo kriterijai yra įtvirtinti Europos Sąjungos teisėje. Taigi baudos yra viešojo intereso gynimo įrankis, nes priverčia įmones susimąstyti, ar verta sudaryti konkurenciją ribojantį susitarimą.
Institucijos patirtis rodo, kad nemaža dalis neteisėtų susitarimų sudaroma sąmoningai ar dedant papildomų pastangų juos nuslėpti, t. y. rodo sąmoningą atskirų įmonių veikimą.
Nepaisant to, Konkurencijos tarybos tikslas yra padėti verslui ir proaktyviai siekti, kad nebūtų pažeisti šalies ir ES teisės aktai. Dėl to 2025 m. net 84 įmones pasiekė prevenciniai raštai, kuriuose įmonės paragintos keisti savo verslo praktiką. Be to, institucija ne tik konsultuoja verslą, skelbia visą išsamią informaciją savo svetainėje, bet ir neseniai pristatė elektroninę mokymų platformą, kur verslo bendruomenė gali susipažinti su pagrindinėmis konkurencijos taisyklėmis, išmokti atpažinti rizikingas situacijas ir atlikus testus pasitikrinti žinias.