Siūlymą pateikė dešimtys Seimo narių iš skirtingų frakcijų – demokratų, liberalų, konservatorių ir Mišrios frakcijos atstovai.
Anot jų, laikinai mažinti CO2 dedamąją reikia dėl Artimuosiuose Rytuose vykstančio konflikto ir išaugusių naftos, energijos išteklių kainų.
Tiesa, šį siūlymą parlamentarai teikia Finansų ministerijai tuo pat metu pradėjus derinti kitą projektą, kuriuo taip pat siūloma laikinai mažinti akcizus.
Vyriausybė pristatė degalų krizės sprendimo būdus: I. Šimonytė neabejoja – tokia priemonė trumpalaikė
Demokrato Luko Savicko teigimu, savo siūlymą parlamentarai teikia norėdami situaciją spręsti trumpuoju laikotarpiu, kol bus priimtos Vyriausybės siūlomos iniciatyvos.
„Degalų kainos šiandien yra aukščiausios nuo 2022 m., o dyzelinas Lietuvoje jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, tai reiškia viena – kainų spaudimas jau nebėra vien teorinis, jis realus ir veikia žmonių perkamąją galią ir verslo sąnaudas“, – teigė parlamentaras.
Susiję straipsniai
Anot jo, dabar CO2 dedamoji sudaro apie 10–13 centų už litrą.
Siūloma, kad benzinui anglies dioksido dedamoji mažėtų nuo 96 iki 47 eurų už 1 tūkst. litrų, žibalui – nuo 108,4 iki 53,6 eurų už 1 tūkst. litrų, įstatyme numatytiems gazoliams – nuo 104,8 iki 68,6 eurų už 1 tūkst. litrų.
Tuo metu skystajam kurui, tai yra mazutui, ji mažėtų nuo 124,8 iki 66,8 eurų už toną, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams – nuo 66,8 iki 40,4 eurų už toną.
L. Savickas pabrėžė, kad šis siūlymas nekeičia ilgalaikių klimato tikslų, nepanaikina CO2 kainodaros mechanizmo, o tik laikinai koreguoja jos intensyvumą dėl sukilusių naftos kainų rinkose.
Po pateikimo ketvirtadienį už projektą balsavo 71 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 3 parlamentarai, tolimesniems svarstymams iniciatyva į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti gegužės 19 d.
Siūlymui taip pat prašoma Vyriausybės išvados.
Tiesa, ketvirtadienį Finansų ministerija pradėjo derinti kitą projektą, kuris Vyriausybę turėtų pasiekti kitą savaitę – juo siūloma iki birželio vidurio sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Skaičiuojama, kad dėl to galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie šešis centus už litrą.
Įprastam dyzelinui ji mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.
Šiam akcizo sumažinimui derinamas naujas PVM mechanizmas su Europos Komisija (EK), kad būtų galima nukreipti PVM perviršio pajamas ir neturėtų įtakos biudžetui.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekiant sumažinti poveikį, bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies atsargų.
Tai padaryta Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – ir degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, tam planuojama bendradarbiauti su privačiu verslu, siūlančių tokias programėles, numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.