Chaotiška, neapskaičiuota. Taip „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Valanda su Valatka“ kalbėjo apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ekonomiką.

N. Mačiulis tam, kas dedasi už Atlanto, netaupė karčių žodžių.

„Kiekvieną savaitę matome pavyzdžių, kai D. Trumpas ignoruoja, ką jam sako žvalgybos, kariuomenės generolai, ekonomikos ekspertai.

Taip buvo pradedant importo muitais. Daugelyje kitų gyvenimo sričių vyksta chaotiškas institucijų griovimas. Net nežinau, nuo ko pradėti.

[[ge:lrytas:lrytas:41740805]]

Esu pakraupęs žiūrėdamas į tai, ką daro šis žmogus. Matau netiesioginę pasekmę ir mums, nes mums JAV visada buvo svarbus strateginis ir ekonominis partneris. Tačiau geriausia, ką galiu daryti šiuo metu – skaičiuoti, kiek dar liko iki 2028 m.“, – turėdamas omenyje tuo metu vyksiančius JAV prezidento rinkimus kalbėjo N. Mačiulis.

Laidoje jis kalbėjo ir apie tai, ką reiškia Vokietijos milžinės „Aumovio“ sprendimas kraustytis iš Lietuvos, apie infliacijos rizikas, neišvengiamai paliesta ir degalų kainų tema.

[[ge:lrytas:lrytas:41822069]][[ge:lrytas:lrytas:41824358]][[ge:lrytas:lrytas:41822481]]

„Tokių įmonių paskelbimai, kad jos pasitraukia iš Lietuvos – rimta problema. Kai jos čia steigėsi prieš mažiau nei dešimtmetį, buvo daug džiaugsmo.

Pramonės įmonė – ne paslaugų centras, kur vieną dieną gali dirbti iš Vilniaus, kitą – iš Mumbajaus. Tačiau situacija tokia, kad apsimoka uždaryti gamyklą, paaukoti investicijas perkeliant gamybą kitur“, – „Aumovio“ naujienas komentavo N. Mačiulis.

Jo aiškinimu, vokiečių sprendimą lėmė nuo mūsų nepriklausantys veiksniai – Europos automobilių pramonė sudėtingoje padėtyje.

Tačiau pašnekovas neatmetė, kad ir Lietuvoje yra neišspręstų problemų: „Investuotojų forumas“ sako, kad įmonės vadovai siuntė indikacijas ir politikams apie neadekvačiai augančias darbo sąnaudas, biurokratinę naštą.

Jei bus daugiau pavyzdžių, bus aiškus ženklas, kad tarptautinėms įmonėms čia vystyti veiklą sudėtinga. Bus ne tik sunku pritraukti naujų tiesioginių užsienio investicijų. Jei matome srautą užsidarančių įmonių, tai – raudonos vėliavos: Vyriausybė ir ministerijos turėtų savęs klausti, ką turėtų daryti kitaip.“

[[ge:lrytas:lrytas:41825208]]

Turime pripažinti, kad investicinės sąlygos negerėjo. N. Mačiulis atkreipė dėmesį į pernykštes Tarptautinio valiutos fondo ataskaitas, kuriose teigiama, kad Baltijos šalys, o tarp jų ir Lietuva, praranda kaštų konkurencingumą.

„Klestėjimas, kuriuo taip džiaugėmės – labai trapus. Jis nėra garantuotas: kaip sukūrei ir pastatei, taip gali ir sugriauti“, – komentavo ekonomistas.

Bene labiausiai pastaruoju metu aptarinėjamos ekonominės naujienos sukasi apie naftos kainas. N. Mačiulis ramina: degalų kainų šuolis nėra toks, kad labai sumažintų perkamąją galią.

„Neabejoju, kad jei kainų lygis nusistovės ties dabartine riba, didelio poveikio gyventojų vartojimui nematysime. Tai nėra toks šokas, kuris visiškai sustabdytų gyventojų norą leisti pinigus ir vartoti“, – vertino ekonomistas.

Tačiau tai nereiškia, jog į tai nereikia kreipti dėmesio – Vyriausybė turi dėlioti alternatyvius scenarijus.

Anot N. Mačiulio, reikia žiūrėti į antrinius efektus: dyzelinas brango labiau nei benzinas, nes Europoje jaučiamas jo trūkumas – dyzelinas importuojamas iš Indijos ir Saudo Arabijos. 60 proc. pabrango ir trąšos – jei tai stipriai paveiks žemės ūkį, galbūt prireiks kompensacinių mechanizmų. Be to, kaip įspėjo „Swedbank“ ekonomistas, elektros kainos rudenį gali pakilti iki tokio lygio, kurio nematėme nuo 2022 m.

„Yra visa eilė antrinių efektų, kurie kyla iš šito karo. Kovoti su pirma kregžde, kuri pati švelniausia, kol kas nėra prasmės“, – teigė laidos pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:41825222]]

Keistai jam atrodo ir 80 tūkst. tonų naftos rezervo panaudojimas viliantis sumažinti degalų kainas. Minėtas kiekis – maždaug 12 dienų atsargos, arba aštuntadalis visų Lietuvos turimų atsargų.

N. Mačiulio vertinimu, tai – simbolinis žingsnis, solidarizavimasis su kitomis pasaulio valstybėmis, kuriose trūksta naftos ir naftos produktų. Tik svarbu pasakyti, kad šios problemos Europoje nėra, užtat Pietryčių Azijos valstybėse, Australijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname jau svarstomi įvairūs degalų vartojimo ribojimo planai.

„Toks simbolinis žingsnis atrodo šiek tiek keistai, nes Lietuva rezervą turėtų išlaikyti būtent tokioms situacijoms“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Jis priminė Baltijos jūroje jau vykusius sabotažo atvejus prieš energetikos infrastruktūrą, telekomunikacijų ar elektros kabelius. „Tai – hibridinio karo veiksmai, kurie vyksta nuolat ir gali pasikartoti. Todėl Lietuvai svarbu turėti rezervus, o jų naudojimas šioje situacijoje atrodo skubota, emocijomis paremta reakcija.

Kitaip tariant, neveikiančiomis priemonėmis sprendžiama iš dalies neegzistuojanti problema. Nes problemos nėra: degalai dabar pigesni nei buvo 2022 metais“, – komentavo N. Mačiulis.

Vertinant, kiek degalų gyventojai gali įsigyti už vidutinį darbo užmokestį, matyti, kad dėl augusių atlyginimų jie gali nusipirkti daugiau nei prieš dvejus metus.

Vidutinė šeima Lietuvoje degalams išleidžia apie 80 eurų per mėnesį. Po dabartinio kainų šuolio papildomai prireikia maždaug 20 eurų. „Ar tai pakankama priežastis naudoti rezervus ir keisti nacionalinę strategiją?“, – klausė laidos pašnekovas.

Kritikavo jis ir kitą siūlomą žingsnį – degaluose sumažinti biodegalų dedamąją. Tai, N. Mačiulio teigimu, degalus atpigintų vos vienu centu, tačiau reikštų didesnį naftos ir jos produktų vartojimą. „Priešingai – naftos vartojimą reikėtų mažinti, didinti rezervus ir ruoštis galimiems didesniems sukrėtimams. Mes dar nežinome, koks bus platesnis poveikis pasauliui, kai baigsis Artimųjų Rytų karas. Galiausiai gali prireikti ir gerokai didesnių finansinių rezervų.

Didėjančios degalų kainos – nemalonu, tačiau nacionaliniu mastu tai yra lašas jūroje. Galimai rudenį ir žiemą turėsime daug didesnę problemą: jau dabar tenka pirkti suskystintas gamtines dujas, kurios pabrango daugiau nei dvigubai. Tai – ne kelių ar keliolikos centų klausimas. Dujos naudojamos pramonei, maisto ir trąšų gamybai, šildymui, elektros balansavimui“, – sakė N. Mačiulis.

[[ge:lrytas:lrytas:41825223]]

Kol kas to neprireikė – pavasarį turime perteklinės hidroenergijos, saulės ir vėjo energijos, todėl elektra nepabrango. Tačiau ateis ruduo ir žiema, ir tuomet, kai reikės balansuoti rinką brangesnėmis dujomis, matysime ir elektros kainų šuolį.

„Tada tikrai atsiras pažeidžiamų namų ūkių, kuriems reikės pagalbos. Dabar gelbėjame tai, ko nereikia gelbėti, ir eikvojame rezervus, kuriuos kaip tik reikėtų kaupti žiemai“, – kalbėjo ekonomistas.

Be to, omenyje reikia turėti ir tai, kad degalai gyventojų vartojimo krepšelyje sudaro 5 proc. ir nelabai skiriasi nuo ES vidurkio.

Laidoje kalbėta ir apie visai čia pat esantį pirmąjį etapą, kai bus išmokėti antrosios pensijų pakopos fondų pinigai. Ekonomistas įspėja: nėra abejonių, kad tuo skubės pasinaudoti sukčiai.

Banko apklausa rodo, kad šiais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų asmeniškai susidūrė su apgavikais.

„Bus didelė bėda. 2026 m. bus turto perskirstymo metai, kai gyventojų santaupos keliaus ne ten, kur turėtų“, – ironizavo ekonomistas.

Kitas pavojus – viltis greitai praturtėti lošiant. Ir Estijos patirtis, kai gyventojams buvo leista atsiimti pensijų fonduose kauptus pinigus, rodo, ir pirmųjų dviejų mėnesių statistika Lietuvoje atskleidžia: gerokai padaugėjo pinigų, išleidžiamų kazino ir lošimo bendrovėse.

Už tai vartojimo tendencijoms pensijų fondų pinigai turės teigiamą poveikį. Kaip prognozavo N. Mačiulis, vartojimas toliau klestės, sandorių skaičius nekilnojamojo turto rinkoje bus arti rekordinių aukštumų, būstai toliau brangs, reikės daugiau naujų baldų, buitinės technikos.

Tiesa, tai dar labiau didins infliaciją. Jei metų pradžioje „Swedbank“ prognozavo, kad infliacija šiemet bus arti 4 proc., dabar jau kalba, kad ji bus arčiau 5 proc. Kariniam konfliktui užsitęsus – ir dar didesnė.

Kalbėdamas apie D. Trumpą ekonomistas N. Mačiulis nebesirenka žodžių: „Esu pakraupęs“