Laikas persukamas paskutinį kovo sekmadienį 3 val. nakties. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas nuo sekmadienio ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.
Sukti laiką visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo nutarta 1980 metais siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis tik ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos (EK) vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninį laiką.
Susiję straipsniai
2019 m. Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Bet valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Diskusijose šiuo klausimu Europos Sąjungos Taryboje dalyvaujančios Susisiekimo ministerijos vadovas Juras Taminskas teigia nemanantis, kad artimiausiu metu bus priimtas bendras sprendimas.
„Gaila, kad Europos lyderiai iki šiol neranda sutarimo šiuo paprastu klausimu – laikrodžio rodykles sukti pirmyn ar atgal. Galbūt, kai pasaulyje vyksta tiek daug geopolitinių iššūkių, vieną dieną rasti vieningą sprendimą pavyks. Visgi šiuo klausimu nebūčiau itin didelis optimistas – nemanau, kad artimiausiu metu galutinis ir bendras sprendimas bus priimtas. EK palinkėčiau daugiau ūkiškų, realių darbų, o ne biurokratijos ir popierizmo“, – ministerijos pranešime cituojamas jis.
Institucija skelbia, jog EK pradėjo poveikio vertinimo studiją – studijos rengėjai pristatė šalims narėms galimus scenarijus, o vasarą tikimasi sulaukti ir jos rezultatų.