„Lietuvos Davosas 2026“: galime sukurti stipresnę ir vieningesnę valstybę!

2026 m. kovo 30 d. 09:18
Ši antraštė bene taikliausiai apibendrina svarbiausią ir viso forumo metu dominavusią įžvalgą, išryškėjusią šią savaitę vykusiame įspūdingame Lietuvos ekonomikos ir verslo lyderystės forume „Lietuvos Davosas“, subūrusiame daugiau kaip šešis šimtus dalyvių, tarp jų – daugiau kaip šimtą pranešėjų, diskusijų dalyvių ir moderatorių.
Daugiau nuotraukų (33)
Jei būsime vieningi, sugebėsime nepaskęsti informaciniame triukšme ir vienytis bei sutarti dėl svarbiausių sprendimų. Lietuvoje galime užtikrinti papildomą ekonomikos augimo proveržį, kuris yra būtinas ne tik stipresnei ir vieningesnei, bet ir saugesnei mūsų valstybės ateičiai kurti.
Jei Estija sieks augti 50 proc., galime ir mes
Kelias forumo diskusijas moderavęs „Lietuvos Davoso“ iniciatorius Eduardas Eigirdas priminė, kad šių metų pradžioje Estijos verslo bei politikos lyderiai sutarė, jog remiantis technologine pažanga bus siekiama, kad iki 2035-ųjų Estijos BVP paaugtų 50 proc. Kreipdamasis į Lietuvos verslo lyderius ir juos vienijančių organizacijų atstovus, jis kėlė klausimą: ar neturėtume sau išsikelti tokios pat ambicijos ir ar esame pasirengę ją įgyvendinti?
Kas nuteikia pozityviai – didžioji dalis dalyvių į šį klausimą atsakė teigiamai, nepaisant to, kad diskusijose netrūko įžvalgų apie problemas, stabdančias ekonomikos augimą ir trukdančias verslo, startuolių bei pramonės plėtrai. Tiek Lietuvos startuolius vienijančios organizacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė, tiek Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė įžvelgiantys tolimesnės ir sparčios Lietuvos ekonomikos plėtros perspektyvas. Negana to, Vidmantas Janulevičius pakartojo pramonininkų siūlymą Lietuvos Vyriausybei – iki 2035 metų siekti, kad Lietuvos BVP pasiektų dabartinį Suomijos lygį. Tai sudarytų prielaidas spartesniam verslo ir pramonės potencialo augimui, didesnei piliečių gerovei ir vienybei bei užtikrintų stabilų, o prireikus – ir didesnį gynybos finansavimą.
Forumo metu kalbinti verslo lyderiai pabrėžė, kad svarbiausiose diskusijose – tiek apie Lietuvos ekonomikos ir pramonės plėtrą, tiek apie šio augimo finansavimą – aktyviai dalyvavo aukščiausio lygmens pareigūnai, tarp jų – ir LR finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jie taip pat akcentavo LR finansų ministerijos vaidmens svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ministerijos valdomas „ILTE“ bankas per artimiausius metus turėtų į Lietuvos verslą, pramonę ir ekonomiką įlieti papildomus 6 mlrd. eurų.
Jei norime klestėti, turime kurti talentų valstybę
Šiemet „Lietuvos Davosas“ išsiskyrė tuo, kad be temų, skirtų energetikos, transporto ir susisiekimo ar NT rinkos plėtrai ypatingas dėmesys skirtas ir švietimo bei demografinės situacijos gerinimui, galimų ir būtinų sprendimų aptarimui. 
Bendrovės „Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius, taręs įžanginį žodį technologinės pažangos sesijoje, skirtoje talentų valstybės kūrimui, akcentavo švietimo sistemos stiprinimo būtinybę kaip tvirtą pagrindą ilgalaikiam ir sparčiam ekonomikos augimui. Lietuvos patrauklumo talentams svarba buvo ne kartą akcentuota ir kitose sesijose – tiek dirbtinio intelekto ateičiai skirtoje diskusijoje, kur nagrinėta, kuriuose ekonomikos sektoriuose didžiausias naujų DI vienaragių potencialas, tiek sesijoje, skirtoje startuolių ekosistemos plėtrai.
Tuo metu sesijoje, skirtoje demografinėms Lietuvos problemoms, organizatoriai diskusiją kryptingai nukreipė į konkrečius sprendimus, kurie skatintų jaunus ir talentingus žmones kurtis Lietuvoje bei kurti gausesnes šeimas. Čia buvo diskutuojama apie tai, kaip turi būti vystoma NT rinka, jei norime, kad būstas būtų įperkamas, kaip formuoti mokestinę politiką, kad vaikų turėjimas būtų ne tik šeimos reikalas, o demonstruotų realų visos valstybės rūpestį savo ateitimi. Taip pat aptarta, kaip turi keistis Lietuvos verslo, politikos ir visuomenės elito vertybės, jei norime, kad rūpestis būtų tikras, o ne parodomasis. 
Didžiausias pavojus – kontrabanda ir biurokratija
Dar vienas „Lietuvos Davoso“ išskirtinumas susijęs su pastagomis kuo tiksliau įvardyti problemas, kurios silpnina verslo pramonės plėtrą bei mažina valstybės ir žmonių gerovės augimo potencialą. Siekdami šio tikslo, šiemet forumo organizatoriai išskirtinį dėmesį skyrė biurokratijos ir kontrabandos problemoms. Dar prieš forumą kalbinti organizatoriai teigė sieksiantys paskatinti Lietuvos elitą ryžtingiau kovoti su kontrabanda, kuri, kaip parodė pastarieji metai, kelia grėsmę ne tik valstybės mokestinėms pajamoms ir stiprina kriminalines struktūras, bet ir kenkia Lietuvos saugumui. Jei net taikos metu kontrabandininkai dalyvauja Lietuvai priešiškuose veiksmuose, trikdydami lėktuvų skrydžius, galima tik numanyti, kokį vaidmenį jie galėtų atlikti karinės grėsmės atveju. Taigi forumo organizatoriai ragina į šią nusikalstamumo sritį žvelgti ne tik kaip į grėsmę valstybės mokestinėms pajamoms, bet ir kaip į nacionalinio saugumo klausimą. Džiugina, kad kovai su kontrabanda skirtoje diskusijoje dalyvavo ir LR vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Vėliau vykusioje biurokratijai skirtoje diskusijoje organizatoriai taip pat stengėsi pabrėžti pavojų valstybei. Kontrabandos pinigai gali lietis į nekilnojamojo turto sektorių, bandant korumpuoti biurokratiją ir taip formuoti sau palankią aplinką penktosios kolonos pinigų legalizavimui, kas, organizatorių nuomone, yra išskirtinai pavojingas procesas. To rezultatas – didžiausias galimybes uždirbti Lietuvos NT rinkoje gali įgyti korumpuotos struktūros, o dėl stringančių statybų leidimų auga ne tik būsto kainos ir šių struktūrų uždarbiai, bet ir smogiama Lietuvos ateičiai – jaunoms šeimoms ir jaunimui, kuriems įperkamas būstas yra ypač svarbus. Taigi, organizatorių įsitikinimu, jei nesivienysime ir nuosekliai bei ryžtingai nekovosime su kontrabanda ir biurokratija, gali nutikti taip, kad tuo metu, kai Ukrainos didvyriai žūsta už savo ir mūsų laisvę bei saugią ateitį, Lietuvoje leisime stiprėti, geriausiu atveju, oligarchijai, o blogiausiu – ir penktajai kolonai.
Didžiausias potencialas – vertybinė verslo lyderystė
Nuotraukos iš „Lietuvos Davoso“ tikriausiai geriausiai atspindi tvyrojusią emociją – kai matomos ne tik problemos, bet ir galimybės, o suvokimą, kad galime pasiekti naują proveržį, stiprina viltis, jog šiandien jau turime kritinę masę verslo, pramonės, startuolių kūrėjų ir vadovų bei kitų sričių lyderių, galinčių to siekti.
Visgi, kaip pabrėžia forumo organizatoriai, jei ši emocija yra momentinė, jei susitarimai, kaip turime skatinti technologinę pažangą, didinti Lietuvos pramonės ir verslo plėtros potencialą, rūpintis šeimomis, jaunimu ir talentais nuskamba tik forume, to neužtenka. Dėl šios priežasties „Lietuvos Davosą“ organizuojantis „Demokratijos plėtros fondas“ savo leidžiamame žurnalo „Valstybė“ pažangos numeryje, kuris pasirodys prieš liepos 6-ąją, pasistengs susisteminti svarbiausias įžvalgas, kad į naują Lietuvos politinį sezoną galėtume žengti matydami aiškias verslo, politikos, mokslo ir kitų sričių lyderių nubrėžtas gaires. Tikimasi, kad, kaip šį procesą įvardija forumo iniciatorius Eduardas Eigirdas, 2027-ųjų „Lietuvos Davose“ galėsime ne tik matyti realizuojamos pažangos daigus, bet ir susivienyti bei galutinai sutarti dėl vizijos, kurios dėka sukurtume pažangią, vieningą ir stiprią Lietuvą – tokią, apie kurią svajojo ir už kurią kovojo Lietuvos partizanai.
Eduardo Eigirdo teigimu, tai – tikslas, kurio privalome siekti ir kurį galime pasiekti, jei būsime pakankamai vieningi. Tačiau tam yra būtinas dar didesnis Lietuvos elito įsitraukimas. Suvokimas, kad tos jėgos, kurioms palanki kontrabanda, kurioms naudinga, kad statybų leidimai būtų išduodami tik jų projektams, ir kurioms reikalinga silpna Lietuva, kuria galima pasinaudoti, veikia nuolat, reiškia, kad ir mes turime rasti būdų veikti nuosekliai ir nuolat. Todėl labai svarbu, kad šių metų „Lietuvos Davose“ išsakytos įžvalgos ir konkretūs būtini sprendimai skambėtų dar ilgai – šviestų, vienytų ir skatintų Lietuvos žmones remti pažangą, kuri būtina kuriant saugią ateitį ir tokią gerovės valstybę, kuri mus visus suvienytų.
2027-aisiais – jubiliejinis „Lietuvos Davosas“
Dar viena įdomi detalė, kurią verta paminėti, susijusi su tuo, kad „Lietuvos Davoso“ forumas, anksčiau vadintas „Lietuvos ekonomikos konferencija“, vyksta jau 19 metų iš eilės. Tai reiškia, kad kitais metais, 2027-ųjų kovo 24 dieną, vyksiantis „Lietuvos Davosas“ bus jubiliejinis. Todėl nekeista, kad užkulisiuose šis faktas buvo aptartas ne kartą, tad pasiteiravome forumo organizatoriaus Almanto Gliožerio, ar jis bus išskirtinis. Jo teigimu, kitų metų forumas tikrai bus išskirtinis, tuo galime neabejoti, tačiau jam šiandien didžiausią džiaugsmą teikia tai, kad šių metų forumas tokiu jau tapo.
Kaip teigė A. Gliožeris, gali atiduoti visas jėgas, tačiau nesugebėti suvienyti, nesugebėti sukurti tokios programos ir tokio turinio, kuriais Lietuvos verslo, politikos ir visuomenės lyderiai patikėtų. Matytų, kad tai – ne eilinis renginys, kuriame galingieji siekia pasireklamuoti, įgyti daugiau įtakos ar ruoštis rinkimams, o pajaustų, kad tai yra forumas, kuris nuoširdžiai siekia kurti valstybę, maksimaliai išnaudojančią savo ekonominį, technologinį ir socialinį potencialą – valstybę, kuria visi galėtume pagrįstai didžiuotis.
Tad, jo teigimu, neabejotinai dvidešimtasis „Lietuvos Davoso“ forumas bus išskirtinis, o apie jo išskirtinumą pradėsime komunikuoti dar prieš Naujuosius metus. „Visgi svarbiausia – ko sieksime kartu su bendražygiu Eduardu Eigirdu ir mūsų partneriais – „Luminor“ banku, „TEGOS“ advokatų kontora, „Lrytas.lt“ bei daugeliu kitų forumo draugų – kad jis būtų naudingas Lietuvos žmonėms, verslui ir valstybei, taptų šviesia, telkiančia jėga, kuri vienija pažangai ir leidžia Lietuvos verslo, politikos bei kitų sričių lyderiams atskleisti ir realizuoti geriausias savo savybes. Šio tikslo sieksime, ir jei pavyks, tai ir bus tas išskirtinumas, kurio labiausiai trokštame“, – sakė A. Gliožeris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.