„Susitikime su partijomis buvo sutarta, kad paraginsime taivaniečius daugiau investuoti Lietuvoje. Tai, kas buvo jų pažadas dar 2021 m. įkuriant Taivaniečių atstovybę, – tai jų įsitraukimas savo lėšomis, pinigais, investicijomis į Lietuvos ekonomiką“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Jie tą įsitraukimą darė, tačiau nepakankamai, mes norėtume daugiau. Tai šiuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirba. Yra parengtas tam tikras veiksmų planas, kuris yra pasiūlytas Taivano pusei. Jeigu su juo sutiktų, manytume, kad galėtume priimti iš taivaniečių daugiau, negu yra dabar“, – pabrėžė ji.
Paklausta, ar ši strategija reiškia, jog geresnių santykių su Kinija kūrimas nebėra svarstomas, A. Skaisgirytė sakė, kad tai yra vienas iš gausybės klausimų, turbūt ne prioritetinis.
Susiję straipsniai
I. Ruginienė prabilo apie atstovybės pervadinimą
Kaip skelbė ELTA, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
G. Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.