Apklausos duomenimis, per metus santaupų nekaupiančių gyventojų dalis išaugo penkiais procentiniais punktais – nuo 15 proc. iki 20 proc.
Tiesa, išaugo ir nuolat taupančiųjų dalis. Šiemet apklausoje 77 proc. gyventojų teigė, kad skiria tam tikrą dalį savo mėnesio pajamų taupymui, o pernai metų pradžioje tokių buvo 62 proc.
Didžiausia dalis (37 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad taupymui ir investavimui kiekvieną mėnesį atsideda iki dešimtadalio savo mėnesio pajamų. Taip pat nuo 10 iki 20 proc. pajamų pavyksta atsidėti ketvirtadaliui gyventojų, o 15 proc. – kiekvieną mėnesį susitaupo ir investuoja daugiau nei penktadalį gaunamų pajamų.
Susiję straipsniai
„Kiekvieną mėnesį atsidėti maždaug dešimtadalį pajamų yra sveikas ir teisingas finansinis įprotis, leidžiantis ir pamažu didinti investicinį kapitalą ar kaupti rezervą „juodai dienai“, ir išlaikyti norimą dabartinį pragyvenimo lygį“, – pranešime teigia „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
J. Ivaška atkreipia dėmesį, jog taupymo tendencijos atskleidžia tiesiogines sąsajas su apklaustųjų pajamų dydžiu ir išsilavinimu.
Apklausos duomenimis, tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų visiškai nieko neskiriančių taupymui dalis sudaro 45,5 proc. Tuo metu tarp vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių šis procentas mažėja iki 21,4 proc., o tarp turinčių aukštąjį – iki 15,4 proc.
„Didžioji dalis mažiau išsilavinusių respondentų lėšų taupymui neskiria pirmiausiai dėl to, kad jų pajamos nėra pakankamos taupymui. Tai išryškina ne tik bendro išsilavinimo, bet ir finansinio raštingumo problemą, kuri Lietuvoje vis dar labai aktuali“, – pažymi J. Ivaška.
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią pajamų dalį (daugiau nei 20 proc.) taupymui ar investavimui dažniausiai skiria jauniausi respondentai – tarp 18–25 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tokių yra 18,8 proc. Tuo metu iš 46–55 metų amžiaus apklaustųjų daugiau nei penktadalį mėnesio pajamų taupymui skiria 17,5 proc.
Didžiausia dalis gyventojų, taupymui atidedančių iki 10 proc. pajamų, yra 36–45 metų amžiaus grupėje – 41,2 proc. apklaustųjų.
Be to, tyrimo duomenimis, apie 18 proc. didmiesčių gyventojų kas mėnesį atsideda daugiau nei penktadalį pajamų. Mažesniuose Lietuvos miestuose ar rajonų centruose tokią sumą sutaupančių gyventojų yra kiek mažiau – 11,1 proc, o kaimo vietovėse – 13,5 proc.
Apklausos rezultatai rodo, kad mažesniuose miestuose ir kaimuose taip pat yra daugiau gyventojų, kurie taupymui bei investavimui neskiria visiškai nieko.
„Tikėtina, kad pagrindinė šių skirtumų priežastis – darbo rinkos struktūra ir pajamų lygis. Didmiesčiuose gyventojai dažniau dirba aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamus darbus, tad jie turi ir daugiau galimybių formuoti savo finansinius rezervus. Įtakos gali turėti ir finansinio raštingumo skirtumas tarp didmiesčių bei mažesnių regionų gyventojų“, – teigia J. Ivaška.
Apklausą „Urbo“ banko užsakymu 2026 m. sausio 19–29 d. atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 1 018 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.