Skaičiuojama, kad degalų kainą lemia du pagrindiniai veiksniai – tarptautinė naftos kaina ir šalies mokesčių politika. Kadangi Lietuva neturi svertų paveikti naftos kainas, degalų kainoms mažinti svarbu tobulinti šalies mokesčių sistemą. Jau dabar mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) – galutinėje degalų kainoje sudaro apie 1 eurą.
Tačiau tikėtina, kad naftos kaina artimiausiu metu nekris. Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į šią savaitę nuskambėjusią JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbą, kurioje šnekėta apie smūgius Persijos įlankai. D. Trumpas perspėjo, kad rizikos pasaulyje nesisklaidys mažiausiai tris artimiausias savaites.
„Vasaros sulauksime tikrai su banguotomis kainomis. Vargu bau, ar galime tikėtis, kad tos kainos bus mažesnės.
Konfliktui Irane užsitęsus – 2 eurai už litrą liktų smagus prisiminimas: brangs ne tik degalai
<...> Jau šiuo laiku naftos kaina kyla apie 6,5 proc. – mes vėl turime 107 dolerius (aut. past. – už barelį), labai potencialiai turėsime ir daugiau. Ramybės nebus“, – apie svyravimus naftos rinkoje ketvirtadienį, balandžio 2 d., surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ekonomistas.
Kainų augimui impulsą duos du veiksniai. Tai, M. Dubnikovo teigimu, ne tik Izraelio ir JAV konfliktas su Iranu, dėl kurio didžiausios pasaulio naftos ir dujų perdirbimo kompanijos patyrė smūgius. Prie šuolių reikšmingai prisidės ir ukrainiečių atakos, nukreiptos į Rusijoje esantį Ust Lugos uostą.
Todėl, M. Dubnikovo manymu, Lietuvai reikia susiimti.
„Matome, kad gyvename regione, kuriame esame brangiausi su savo akcizais. Mūsų kaimyninės šalys – Lenkija ir Latvija – turi mažesnius akcizus. Mes praradome verslo užsipylimus Lietuvoje – jei praėjusiais metais iš akcizų buvo prognozuota surinkti 200 mln. eurų papildomai, surinkta tik 100 mln. eurų, nors akcizai buvo didinami“, – skaičiavimais dalijosi M. Dubnikovas.
Susiję straipsniai
Ekonomistas pridūrė, kad šią savaitę Lenkijos priimti sprendimai dėl degalų kainų ribojimo Lietuvą nustumia dar toliau. Kyla rizika, kad gali būti perkoptas 40 ct/l skirtumas.
„Nėra jokių šansų, kad verslas galėtų grįžti į Lietuvos degalines.
<...> Čia yra drama, kurią mes turime spręsti. Nereikia turėti iliuzijų, kad čia bumbtelėjo ir viskas pasibaigs“, – įspėjo jis.
Tuo metu Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pastebėjo, kad Lietuvos priimti sprendimai mažinant degalų kainas – degalų rezervo atlaisvinimas, planas taikyti laikiną akcizo mažinimą, pigesni traukinių bilietai – yra skirtos „gesinti gaisrus“ tik čia ir dabar.
Todėl reikalingas ilgalaikis sprendimas, kuris leistų lanksčiai reaguoti į panašias krizes. Efektyviausia priemonė, anot K. Čeredničenkaitės, būtų dalinio akcizo grąžinimo sistemos įvedimas. Teigiama, kad šis modelis sėkmingai taikomas 10 Europos valstybių.
Skaičiuojama, kad įvedus dalinį akcizo grąžinimą, biudžetas kasmet papildomai surinktų 100 mln. eurų. LIEPA ekspertai mano, kad šią sumą būtų galima panaudoti svarbiausiems valstybės poreikiams – kompensacijoms socialinės atskirties žmonėms, išaugusioms degalų kainoms amortizuoti arba krašto apsaugai finansuoti.
„Jei turėtume tokį įrankį dabar, degalų krizę būtų galima išspręsti iš karto, nes valstybė galėtų lanksčiai nustatyti susigrąžinamo akcizo dydį nekeičiant įstatymų. Šiuo įrankiu galėtų naudotis vežėjai, verslas, ūkininkai ar net gyventojai.
<...> Mechanizmas yra tikrai pakankamai nesudėtingai įgyvendinamas – valstybė nusprendžia, kokia dalimi ir kokiai grupei grąžinti degalų akcizus. Tai galima lengvai keisti kas ketvirtį, kas pusę metų. Degalai perkami mažmeninėje prekyboje – gauni sąskaitą faktūrą, deklaruoji Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Yra labai gera paskata piltis degalus Lietuvos degalinėse, nes žinai, kad po kažkurio laiko atgausi tam tikrą dalį – gali būti trys mėnesiai, pusė metų, kaip valstybė nuspręs“, – paaiškino K. Čeredničenkaitė.
Tiesa, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas patikslino, kad ši priemonė labiausiai būtų nukreipta į verslą – tolimojo pervežimo įmonėms. Tuo metu vartotojai išloštų netiesiogiai.
„Finansų ministerija, turėdama papildomas pajamas į biudžetą, galėtų įvairiausiais būdais jas perskirstyti. Įskaitant ir vartotojus, kurie, pavyzdžiui, galėtų piltis mažesniu akcizo tarifu ar pasinaudoti įvairiais kitais kompensaciniais mechanizmais“, – paaiškino E. Cicėnas.
Lietuva – degalų kainų pasiutpolkės gniaužtuose
Primename, kad kovo pradžioje dyzelino kaina degalinėse jau perkopė 2 eurų už litrą ribą. O štai pirmadienį Lietuvos energetikos agentūra pranešė, kad kovo 23–27 d. benzinas ir dyzelinas dėl naftos kainos svyravimų šalies degalinėse pabrango atitinkamai 5,5 proc. ir 7,6 proc.
Praėjusią savaitę didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies kuro atsargų.
Siekiant išspręsti kuro krizę, Vyriausybė svarsto laikinai sumažinti akcizą dyzelinui, tam panaudojant perviršines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas, taip pat – naujo degalų kainų stebėjimo įrankio parengimą, numatyta ir keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
Šią savaitę susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su LTG grupei priklausančia keleivių vežimo bendrove „LTG Link“ priėmė sprendimą perpus sumažinti visų kelionių traukiniais bilietų kainas Lietuvoje. Ši priemonė galioja nuo balandžio iki vasaros pradžios kelionėms vietinio susisiekimo maršrutais.
Tiesa, šalies prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad šiuo metu Vyriausybės inicijuotos priemonės degalų kainoms sumažinti kol kas duoda labai ribotą efektą.
„Mes siūlome maksimalių kainų ribų formulę ir jau esame pateikę įstatymo projektą. Labai norėtųsi, kad Vyriausybė rimtai apsvarstytų ir šitą galimybę kartu su kitais sprendimais dėl degalų akcizo mažinimo, dėl atsargų paleidimo.
Stebuklo veikiausiai tai nesukeltų, bet šiuo metu, kai degalų kainos, o ypač dyzelino kainos, yra aukštos, bent suteiktų tam tikrą atokvėpį. Šituo keliu eidami, mes galime turėti apčiuopiamesnį rezultatą negu iki šiol“, – trečiadienį TV3 žinioms sakė G. Nausėda.