Nors dar visai neseniai ES išsikėlė itin ambicingus tikslus žaliosios politikos srityje, Bendrija susiduria su ekonominiais iššūkiais ir vis labiau atsižvelgia į tai, kaip gerinti pramonės konkurencingumą. Tam Europos Komisija (EK) ėmėsi ir atitinkamų veiksmų – pavyzdžiui, pristatė konkurencingumo kompaso gaires, kuriomis norima mažinti inovacijų atotrūkį, priklausomybę nuo iškastinio kuro bei didinti saugumą. Esama atitinkamų pokyčių ir žaliojo kurso kryptyse – tarkime, supaprastinta tvarka dėl tvarumo ataskaitų, sumažintos ambicijos dėl kai kurių klimato siekinių.
V. Sinkevičiaus teigimu, žaliasis kursas ir ES konkurencingumas neprieštarauja vienas kitam. Anaiptol – Europos Parlamento (EP) narys aiškina, jog pagrindinis žaliojo kurso politikos tikslas ir yra gerinti Bendrijos konkurencingumą. Ir tai daryti reikia pirmiausiai siekiant energetinės ES nepriklausomybės.
„Kai kalbame apie žaliąjį kursą arba bent jau jo pagrindinį tikslą – tai būtent konkurencingumas ir buvo pagrindinis tikslas. Vieną dalyką turime labai aiškiai suprasti: Europa negali būti priklausoma nuo iškastinio kuro. Kodėl ji negali būti nuo jo priklausoma? Labai elementaru – mes tiesiog jo neturime“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys V. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
„Visa esmė yra labai paprasta: mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro labiausiai ir pakerta mūsų konkurencingumą. Ir didelė klaida buvo – ką jau pasakė ir Europos Komisijos pirmininkė – pastatyti visą pramonės konkurencingumą (...) ant rusiškų dujų, tuo pačiu uždarant atomines jėgaines, kurios dar galėjo veikti“, – pabrėžė jis.
„Tai čia yra didžiausia problema. Žaliasis kursas kaip tik yra mūsų konkurencingumo galimybė, kadangi jo pagrindas – užsitikrinti energijos gamybą Europoje“, – pridūrė buvęs eurokomisaras.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog problemos, kylančios dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro, dar labiau išryškėja globalių krizių akivaizdoje – taip suduodamas smūgis ir ES konkurencingumui.
„Mes matome, kas vyksta su Hormūzo sąsiauriu ir kaip bijoma recesijos. Bet situacija dar ne tokia dramatiška, palyginti su tuo, kas įvyko po Rusijos karo, pradėto prieš Ukrainą, kai dujų kaina staiga šoko į viršų. (...) Aišku, kad tuomet visas Europos konkurencingumas yra pakibęs, kai mes turime tokią situaciją, kada energetikos resursai tampa ypač brangūs. Tuomet, aišku, mes tampame nekonkurencingi. Ir čia galima kaltinti žaliąjį kursą, mėlynąjį kursą ar dar kažką“, – dėstė jis.
Vis tik, jeigu žaliojo kurso politika iš esmės nekinta – kaip paaiškinti pokyčius politikų retorikoje? V. Sinkevičiaus manymu, tai yra susiję ir su tam tikromis visuomenės nuotaikomis ir pasigirstančia kritika.
„Jeigu paklausi visuomenės bendrai apie aplinkosaugą, tai visuomenė aišku, kad yra labai už aplinkosaugą. Bet kai nerandama sprendimų, kaip apsaugoti gamtą, nepabranginant pragyvenimo išlaidų žmonėms (...) – tame kyla iššūkių ir tuomet ieškoma, ką čia būtų galima apkaltinti“, – dėstė jis, užsimindamas apie pasigirstančias verslo ar žemės ūkio atstovų pastabas žaliajam kursui.
„Bet faktas yra labai paprastas: absoliuti dauguma žaliojo kurso iniciatyvų net nėra įgyvendintos, jos net nepradėjo galioti ir veikti“, – tvirtino buvęs eurokomisaras.
Kaip pavyzdį situacijai iliustruoti V. Sinkevičius įvardija vadinamąją Apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą. Anot jo, pasigirsta tvirtinimų – net ir iš itin įtakingų Europos politikų – kad ši žaliosios politikos priemonė neva išbrangina elektros kainas. Tačiau, europarlamentaro teigimu, ATL sistema veikė dar gerokai iki žaliojo kurso.
„Tai šiuo atveju aš manau, kad mums reikia labai realistiškai pasižiūrėti, atliepiant į tai, kad didžiausia problema, su kuria susiduria europiečiai – tai yra, vis dėlto, pragyvenimo kaštai. Ir tie pragyvenimo kaštai be jokios abejonės yra susiję su didelėmis elektros sąskaitomis. (...) Kitas dalykas – lygiai taip pat tie patys energetikos kaštai verslui. Tai, sakyčiau, nuo to pirmiausia reikia pradėti, nes Europa niekuomet negalės būti konkurencinga, jeigu bent kažkuriuo iš tų kritinių dalykų, kaip šiuo atveju – energetika, priklausys nuo trečiųjų šalių“, – apibendrino pašnekovas.