„Esminės priemonės, esminiai sprendiniai, kuriuos iškėlė ir ekosistema, žinoma, apyvartinės lėšos, jų trūkumas. Čia jau ir ILTE iš nacionalinių mūsų priemonių 100 milijonų (eurų – ELTA) suformavome fondą, kuris būtų apyvartinėms lėšoms verslui, kai pailgėja tiekimo grandinės, kai užsakymai vėluoja, kai pristatymai vėluoja ir atsiranda visi kiti probleminiai punktai“, – ketvirtadienį Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijoje teigė ministras.
„Laukiame, stebime situaciją ir nuolat komunikuojame su mūsų socialiniais ekonominiais partneriais“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Ketvirtadienį Vilniuje pieno gamintojams surengus protesto akciją dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų, E. Grikšas tikino, kad jie taip pat galės pretenduoti į ILTE priemonės lėšas.
Susiję straipsniai
„Mes žiūrime į bioekonomiką, kaip verslą bendrąja prasme (...). Mano minėtas dabar paruoštas 100 milijonų eurų (fondas – ELTA) dėl karo Irane akcentuojamas į visas verslo rūšis, taip pat į bioekonomikos – žemės ūkio kooperatyvai, panašūs juridiniai vienetai, kurie vykdo verslą, irgi galės aplikuoti“, – sakė ministras.
Be to, anot jo, yra sprendžiamos ir kitos priemonės, kurioms laukiama pritarimo iš Europos Komisijos (EK). Ministras sakė, kad, neoficialiomis žiniomis, ji šiems sprendimams galėtų taikyti skubos tvarką.
„Noriu pabrėžti, kad pirmi Europoje kreipėmės į Europos Komisiją dėl laikino komunikato sudarymo, dėl valstybės pagalbos. (...) Tada žinoma, kalbant apie eksporto dedamąsias, tai eksporto garantijos yra vienas iš tų sprendimų, kuris amortizuoja tiek mūsų diversifikacijos aspektus, tiek tai yra reali pagalba verslui. Tačiau vėlgi, tos priemonės yra pasiruoštos, su EK bendraujama“, – tvirtino ministras.
„Neoficialiomis žiniomis, gavome iš EK (atsakymą – ELTA), kad turbūt turėsime fast track‘ą visiems šiems sprendimams, kad kuo greičiau galėtume pasitvirtinti schemas ir panašiai“, – tęsė E. Grikšas.
Numatytas ilgalaikių priemonių planas
Be to, kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), įvertinus pastarųjų savaičių situaciją Artimuosiuose Rytuose bei jos galimą poveikį Lietuvos ekonomikai, parengtas penkių krypčių planas, siekiant stiprinti šalies ekonominį atsparumą, verslo stabilumą ir nuosekliai tęsti ilgalaikę ekonomikos transformaciją.
Ministerijos teigimu, pirmoji kryptis – strateginių investicijų spartinimas, tam numatyta kurti subsidijų priemonę itin stambioms investicijoms.
Taip pat planuojama sudaryti palankesnes investicines didelę pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kurie nepatenka į esamą reguliavimą.
Be to, kaip skelbė ministerija, siekiama stiprinti inovacijų ekonomiką, didžiausią dėmesį skiriant energinio efektyvumo, alternatyvios energetikos ir verslo transformacijos sprendimams.
„Šiuo tikslu jau kuriamas „LitAI“ – didžiausias Baltijos šalyse dirbtinio intelekto centras, stiprinsiantis kompetencijas ir inovacijas bei padėsiantis pasirengti naujam technologiniam etapui“, – nurodė ministerija.
Institucijos teigimu, bus siūloma tobulinti pelno mokesčio lengvatos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms modelį, kad jis būtų aiškesnis, labiau orientuotas į riziką ir skatintų įmonių inovatyvius sprendimus.
„Daliai Lietuvos įmonių didžiausias iššūkis šiandien nėra tai, kad jos nenori augti, o tai, kad jos per lėtai atnaujina savo technologinę bazę. Todėl siūloma įtvirtinti ir pelno mokesčio lengvatą įmonių technologiniam atsinaujinimui. Ši paskata skatintų investicijas į automatizavimą, robotizaciją, skaitmeninę įrangą, pažangias valdymo sistemas ir našumą didinančias technologijas“, – skelbė ministerija.
Taip pat dėmesį planuojama skirti regioninei ekonomikos transformacijai – plėsti laisvųjų ekonominių zonų ir valstybės rezervuotų investicinių sklypų pasiūlą, finansuoti gamybinių pastatų vystymą ten, kur rinka to pati nepadaro, stiprinti savivaldybių infrastruktūros finansavimą.
Kaip skelbta anksčiau, investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“, EIM ir Finansų ministerija kovo pabaigoje pristatė svarstomą stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schemą – bendra lėšų suma galėtų būti ne mažesnė nei 1 mlrd. eurų.
Ji, ministro teigimu, būtų paskirstyta dalimis iki 2035 m.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarąjį mėnesį rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdama sumažinti kainų poveikį, valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.
Seime kelią taip pat skinasi Vyriausybės siūlymas iki birželio vidurio sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui – taip galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 centais už litrą (su PVM).
Taip pat – prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, kuria būtų įtvirtintas naujas mechanizmas kasdien nustatyti didžiausias galimas benzino ir dyzelinių degalų kainas.
Šis mechanizmas ir jo trukmė būtų aktyvuojama Vyriausybės nutarimu, kitą dieną galiojančias maksimalias kainas apskaičiuotų ir kasdien skelbtų energetikos ministras.
Trečiadienį įsigaliojo naują tvarką nustatantis energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno įsakymas, pagal kurį degalinės agentūrai informaciją turi pateikti kasdien iki 10 val.
Pritarus Vyriausybėje, parlamentui taip pat bus siūloma keisti Energetikos įstatymą: degalinėms pateikus minėtą informaciją, kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą – iki 10 val., o ją mažinti galima būtų bet kada.