Įmonės nelaimei, teisinė retorika ir istorijos iš kitų Lietuvos mokyklų, pasitelktos kaip gąsdinimo priemonė, neįbaugino vietos politikų. Tėvų kantrybė trūko: „Vaikai grįžta namo alkani, maistas neskanus“
Viskas prasidėjo nuo situacijos neapsikentusių Kėdainių
Senamiesčio progimnazijos pirmos klasės mokinių tėvų laiško, kuriuo buvo kreiptasi tiek į mokyklos bendruomenę ir vadovybę, tiek į Kontrolės komitetą.
Įspėja apie vandenyje iš čiaupo besislepiančias kenksmingas medžiagas: tai ypač pavojinga vaikams
„Mes norime dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į nuolatos iškylančias problemas, susijusias su mokinių maitinimu mokyklos valgykloje.
Pastaruoju metu vis dažniau dalis mokinių tiesiog atsisako valgyti. Tai kelia rimtą susirūpinimą, nes mokykloje vaikai turėtų gauti visavertį, kokybišką ir jų amžiaus poreikius atitinkantį maistą, skatinantį sveikus mitybos įpročius.
Susiję straipsniai
Norime pabrėžti, kad į progimnazijos administraciją jau buvo kreiptasi anksčiau. Buvo suorganizuotas susitikimas su tėvų komitetu, kurio metu aptartos problemos ir priimtas sprendimas įvesti švediško stalo principą. Deja, turime konstatuoti, kad situacija ne tik nepagerėjo, bet kai kuriais aspektais net pablogėjo.
Tėvai pastebi, kad maisto pasirinkimas sumažėjo, o ne padidėjo. Vaikai, kuriems maitinimas yra kompensuojamas (pirmos, antros klasės), dažnai skundžiasi, kad maisto gauna per mažai, todėl manoma, kad tiekiamos porcijos galimai yra mažesnės nei numatyta teisės aktuose.
Nemažai vaikų grįžta namo alkani, nes neranda, ką galėtų valgyti, skundžiasi, kad maistas labai neskanus“, – laišką posėdyje citavo Kontrolės komiteto pirmininkas Dangiras Kačinskas.
Tėvų atstovė posėdžio metu teigė, kad problema nėra nevalgūs vaikai, mat anksčiau, kol vaikai lankė darželius, bėdų su maistu nebuvo.
„Tik atėjus iš darželio, kur yra tikrai subalansuotas maitinimas ir vaikas grįždavo sotus, mokykloje prasidėjo pilvo skausmai. Vaiko žodžiais – neskanu. O jei skanu – porcijos per mažos. Jau spalį pastebėjome, kad vaikai mokykloje nevalgo“, – sakė pradinukės mama.
Tėvai taip pat pridūrė žinantys, kad net mokyklos direktorė ir mokytojai valgykloje nevalgo, o tai kelia papildomų klausimų dėl maisto kokybės.
Direktorė iš tiesų valgykloje nevalgo
Senamiesčio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik posėdyje bandė laviruoti tarp tėvų skundų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimų naštos.
Ji pripažino, kad po susitikimo su tėvais gautas grįžtamasis ryšys buvo negailestingas, nors, jos teigimu, anksčiau didelių nusiskundimų dėl maisto progimnazijoje nebuvo.
„Aš ir pati labai dažnai nueinu į valgyklą, bet nevalgau joje dėl tam tikrų priežasčių, asmeninių, kurių nenoriu minėti čia“, – teigė direktorė, tačiau tai tapo savotišku nuosprendžiu mokyklos maitinimo kokybei. Nors ji bandė teisintis, kad sveikas maistas ne visada skanus, o vaikai po 11 valandą mokykloje pavalgytos košės natūraliai 14 valandą būna alkani, politikai tokiais argumentais nepatikėjo.
Kitas šokiruojantis faktas išlindo diskutuojant apie kontrolę. Paaiškėjo, kad mokyklos administracija, paskendusi biurokratijoje ir susirašinėjime su VPT, tiesiog neturėjo laiko tinkamai prižiūrėti, kas dedama į lėkštes.
Direktorė teigė, kad sutarties sąlygos surašytos sunkiai įskaitomu aštunto dydžio šriftu, o detali maisto priežiūra nebuvo fiksuojama.
Viešųjų pirkimų tarnyba kirto iš peties
Situacija Kėdainiuose nėra išskirtinė, bet ji puikiai iliustruoja sisteminę piktžaizdę – kai maisto tiekimo paslaugos perkamos viešaisiais pirkimais ir juos laimi mažiausią sumą pasiūlęs tiekėjas.
Vargu ar reikia aiškinti, kad maitinime pigumas reiškia kokybės stoką. Bet kai kalba eina apie mūsų vaikus arba ligonius, argi čia vieta aukoti kokybę vardan kainos?
LSU „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė atskleidė, kad 2025 m. VPT atliko patikrą 45 Lietuvos ugdymo įstaigose ir visur rastos tos pačios problemos, susijusios su UAB „Sotega“ ar panašiais tiekėjais.
„Pažeidimai buvo tokie – švediško stalo principo neišpildymas, per mažas ekologiškos produkcijos kiekis, kainos neatitinka nurodytų pasiūlyme ir yra didesnės, nesilaikoma valgiaraščių, nevedama išmetamų atliekų apskaita“, – vardijo L. Adomaitienė.
Nors „Aušros“ progimnazijos vadovė teigė, kad jų bendruomenė maitinimu labiau patenkinta nei Senamiesčio ugdymo įstaigos, ji pati atlieka savotišką detektyvės darbą, nagrinėdama valgyklos puodų turinį. Ir jei dėl maisto skonio vaikai šioje progimnazijoje nesiskundžia, netrūksta kitų problemų.
„Šiandien pati einu į valgyklą ir tikrinu išeigas, kainą. Randu du neatitikimus, nes vaikams nepatiektos sultys ir nepatiekti agurkai prie salotų“, – pasakojo direktorė, pridurdama, kad įmonei dėl to bus siunčiamas įspėjimas.
„Sotega“ gynėsi pasitelkusi advokatą Kai diskusija pasiekė paslaugos teikėją, tapo aišku, kodėl įmonė atsivedė teisininką. Mantas Valužis, UAB „Sotega“ juristas, vietoje atsiprašymų ar pažadų gerinti maistą, pradėjo operuoti teisiniais terminais ir interpretacijomis, o taip pat ir net savotiškais gąsdinimais, pasitelkęs istoriją apie nelaimingą atsitikimą Klaipėdos mokykloje.
„VPT išvadoje vienas iš pagrindinių dalykų buvo trūkumas dėl savitarnos neįvedimo.
Kas liečia savitarną, dar galiu pasakyti, kad jau Klaipėdoje turim atvejį – net baudžiamoji byla yra, nes mažametis vaikas nusiplikė sriuba karšta. Veido sudarkymas – tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Ta prasme, jūs turėkite omeny, kad yra įvairių dalykų. Tai nėra vien tiktai „gražu, skanu, pavalgiau, nepavalgiau, privalgiau, neprivalgiau“.
Tai, be abejo, vien iš pietų vaikas nebus privalgęs“, – kalbėjo įmonės juristas M. Valužis, pasakodamas, kad tos mokyklos direktorius dabar varsto teismo duris ir greičiausiai neva bus nuteistas.
Apie tėvų skundus dėl maisto skonio tiekėjo atstovai kalbėjo kaip apie subjektyvų dalyką. „Skoniui draugų nėra“, – sako jie, ir, po teisybei, tiesos tame tikrai yra.
Tačiau Kontrolės komitete pastebėta, kad VPT abejonės dėl porcijų dydžių tiesiogiai koreliuoja su tėvų pastebėjimais, kad vaikai lieka alkani, vadinasi, bent jau porcijų dydžio klausimo nurašyti kaip asmeniško nepasitenkinimo negalima.
UAB „Sotega“ liūdnai pagarsėjusi visoje Lietuvoje
Norint suprasti, kodėl Kėdainių Senamiesčio progimnazijos tėvai taip stipriai sunerimę, reikia pažvelgti į šios įmonės veiklos istoriją. UAB „Sotega“ (buvusi „Ponta“, glaudžiai susijusi su „Bruneros“ struktūromis) yra viena didžiausių, bet kartu ir daug skandalų lydimų maitinimo paslaugų įmonių Lietuvoje.
Kėdainiečiai šią įmonę pažįsta ne tik iš mokyklų.
„Sotega“ maitina ir Kėdainių ligoninės pacientus. Jau prieš kelerius metus „Rinkos aikštė“ rašė apie tragišką maisto kokybę gydymo įstaigoje, kur ligoniai lėkštėse rasdavo sunkiai identifikuojamą maisto masę.
Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Pastaruoju metu Lietuvą sudrebino pranešimai apie įmonės veiklos patikrinimus ir kituose miestuose, o rastos problemos yra ne šiaip sau techniniai neatitikimai ar sunkiai įskaitomų sutarčių nevykdymas. Higienos pažeidimai yra šokiruojantys.
Druskininkų ligoninėje nustatyti masiniai higienos pažeidimai, rasta nešvarios įrangos ir sugedusių produktų. Maisto tiekimo įmonė, tiesa, gynėsi aiškindama, kad ligoninės personalas sąmoningai laiko produktus, iki kol jie supelija, ir sutrina į košę kotletus, kad jie taptų beforme maltos mėsos krūva lėkštėje.
Pilviškių „Santaros“ gimnazijoje situacija buvo dar baisesnė – ten fiksuoti šiurkštūs maisto saugos pažeidimai, nustatyta, kad dingo 18 kilogramų vaikams turėtos būti pagamintos mėsos, maiste naudojami neleistini priedai ir pan.
Tad faktas, kad į Kėdainių savivaldybę įmonės atstovai atvyko su advokatu, vietos politikams veikiausiai nebuvo staigmena. Įmonė pasirenka neigti problemas iki paskutinės minutės, dangstytis CPO (Centrinės projektų valdymo agentūros) sutarčių spragomis ir kaltinti „subjektyvų vaikų skonį“.
VMVT įmonę tikrina dažnai, rezultatai nedžiugina Kad tėvų skundai nėra iš piršto laužti, patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateikti duomenys.
2025 metais VMVT atliko net 65 patikrinimus UAB „Sotega“ padaliniuose. Iš jų net 18 kartų inspektoriai vyko gavę vartotojų pranešimus (skundus). 7 atvejais skirtos griežtos baudos.
2026 m. pradžioje per kelis mėnesius jau atlikta 11 patikrinimų.
Konkrečiai Kauno apygardoje (kuriai priklauso ir Kėdainiai) per pastaruosius dvejus metus atlikta 12 patikrinimų. Jų rezultatai liūdni, bet ar nustebins – vargu.
„Patikrinimų metu nustatyti įvairūs pažeidimai: netinkama patalpų ir įrangos higiena, valgiaraščių neatitikimai, rasti pasibaigusio tinkamumo vartoti žaliavos ir produktai, taip pat vaikų maitinimui neleistini maisto produktai.
Už šiuos pažeidimus atsakingiems asmenims taikytos administracinės baudos, taip pat priimti sprendimai dėl nesaugių produktų tiekimo rinkai uždraudimo“, – informuoja VMVT.
Atliekant planinį patikrinimą UAB „Sotega“ LSU „Aušros“ progimnazijos maisto paruošimo skyriuje, nustatyti patalpų, įrangos ir inventoriaus neatitikimai. Tačiau tai – ne visos problemos. Pasirodo, įmonė vaikams tiekė maisto produktus su griežtai draudžiamu maisto priedu.
„Moksleivių maitinimui buvo naudojami netinkami produktai – tortilijos, kurių sudėtyje yra vaikų maitinimui draudžiamas maisto priedas kalio sorbatas.
Dėl šių pažeidimų atsakingam įmonės asmeniui skirta administracinė bauda, taip pat uždrausta moksleivių maitinimui naudoti produktus su draudžiamais maisto priedais“, – papildo VMVT.
Tiesa, apie šį ir kitus patikrinimus ir posėdžio metu pasisakė įmonės atstovė. Tik jos žodžiais, be „murzinų svarstyklių“, VMVT esą nieko daugiau nerado.
„Buvo vienas, du, gal trys patikrinimai Maisto ir veterinarijos tarnybos per šiuos metus. Vienas buvo dėl salmoneliozės žaliavoje, antras buvo planinis patikrinimas dėl maisto gamybos, porcijų dydžių, žaliavų kokybės.
Buvo dėl įrangos ir dėl higieninių (neatitikimų – red. past.), sakykim taip. Na, buvo murzinos svarstyklės. Pakartotinis tyrimas buvo po mėnesio, gal po daugiau – jokių pažeidimų nei higienos, nei žaliavų, nei maisto gamybos, nei neatitikimų nebuvo nustatyta“, – tikino UAB „Sotega“ atstovė.
Kaip iškepti kotletą be mėsos? Posėdžio metu Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Adelė Štelmokienė rėžė žinanti ir dar daugiau įmonės triukų su maistu.
„Aš gavau informaciją ir iš Surviliškio mokyklos, kur maistas tiesiog kibirais išmetamas. Ten viena darbuotoja klausė: „Gal galit pasakyti receptą, kaip sugebat iškepti kotletą be duonos, be bulkos, be mėsos? Tarsi kažkokia košė“, – iš arti viską matančio žmogaus žodžius citavo politikė. O ir košės konsistencijos kotletai, atrodo, jau yra tapę UAB „Sotega“ vizitine kortele, ypatingai ligoninėse.
Politikė neslėpė sarkazmo, klausydama įmonės atstovų kalbų apie „sveiką, bet nelabai skanų maistą“. Jos nuomone, po sveikos mitybos kauke tiesiog slepiamas elementarus taupymas vaikų sąskaita, gaminant maistą iš pačių pigiausių ir prasčiausių žaliavų.
Išeitis – mokyklos turi maistą gaminti pačios
Ilgai trukusi diskusija norom nenorom vedė į vieną klausimą, kuris sukasi politikų ir krašto švietimo bendruomenės galvose jau ne vienerius metus.
Kodėl ugdymo įstaigos perka maitinimo paslaugą iš pigiausiai maistą vaikams gaminančios įmonės? Juk galima vaikus maitinti visiškai kitaip. Pavyzdys čia pat – Šėtos gimnazija, kuri pati organizuoja maitinimą, perka šviežius produktus iš vietos ūkininkų, o vaikai valgykloje noriai ir valgo, ir prašo pakartoti. Ne dėl to, kad porcijos mažos, o dėl to, kad ten vaikams labai skanu.
A. Štelmokienė griežtai kreipėsi į mokyklų direktorius, ragindama nustoti pataikauti sistemai ir imtis lyderystės.
„Reikia pagalvoti direktoriams, kad čia yra ne jų privačios įstaigos, o savivaldybės įstaigos. Jūs turite atstovauti vaikams.
Jei jūs nenorėsite maisto gaminimo vietoje, prievarta niekas neprivers to daryti, bet tai – jūsų rūpestis“.
Senamiesčio progimnazijos direktorė T. Sotnik po tėvų spaudimo galiausiai pripažino, kad pokyčių veikiausiai teks imtis ir jiems.
„Jeigu nepavyks šiais metais susitarti su tiekėju dėl maisto kokybės, pereisime ir tikrai imsimės atsakomybės įgyvendinti savarankišką maitinimą“.
Tuo viskas nesibaigia – skundas bus tiriamas toliau
Kontrolės komitetas, išklausęs visas puses, nusprendė nebetoleruoti formalių atsakymų. Kontrolės komitetas nusprendė: pavesti merui įvertinti Senamiesčio progimnazijos tėvų skundą ir, faktams pasitvirtinus, reikalauti iš tiekėjo vykdyti sutartį arba taikyti griežtas sankcijas.
Ištirti, ar savivaldybė nepermoka už nemokamą maitinimą, jei porcijos neatitinka normų (tai būtų vertinama kaip neracionalus biudžeto lėšų naudojimas).
Taip pat nuspręsta persiųsti tėvų skundą Maisto ir veterinarijos tarnybai, kad ši atliktų neplaninį patikrinimą būtent dėl skonio ir paruošimo kokybės, o ne tik dėl „popierinių“ atitikimų.
Savivaldybės tarybai siūloma priimti protokolinį sprendimą, kad, pasibaigus dabartinėms sutartims, visos rajono mokyklos privalėtų organizuoti maitinimą savarankiškai.
Ar galima tikėtis, kad ši istorija taps lūžio tašku, priversiančiu krašto mokyklas pereiti prie savarankiško maitinimo be jokių ginčų ir išimčių? Juk situacijos įkaitais tapo ne kas kita, o mūsų krašto vaikai.
O kai verslas į susitikimą su sunerimusiais tėvais ateina su advokatu, tai yra aiškus ženklas, kad gynyba įmonei svarbiau, nei sveikai ir sočiai pavalgęs vaikas.