„Vien tik idėjų ir investicijų nebeužtenka“: kas stabdo energetikos proveržį Baltijos šalyse?

Būtent šią įtampą tarp greitos transformacijos ir lėčiau besivystančių tinklų akcentuoja „Schneider Electric Lietuva“ generalinis vadovas Denis Gacicha.

Pasak jo, energetikos sektorius pereina į naują etapą – šiandien svarbiausias klausimas tampa ne kiek pagaminama, o kaip visa sistema veikia kartu: nuo gamybos iki vartojimo realiu laiku. Tai lemia ne tik energetikos ateitį, bet ir regiono konkurencingumą.

Energetikos sektoriuje Baltijos šalyse vis labiau jaučiamas infrastruktūros ribotumas. Jis tampa vienu pagrindinių augimo stabdžių.

„Šiandien Lietuvoje ir Baltijos šalyse matome labai aiškią tendenciją – idėjų, investicijų ir technologijų netrūksta, tačiau infrastruktūra ne visada spėja su tuo tempu“, – sako D. Gacicha.

Jo teigimu, iššūkiai yra struktūriniai ir susiję su tinklų pajėgumais bei jų modernizavimo tempu.

„Pagrindinės problemos yra riboti elektros tinklų pajėgumai tam tikruose regionuose, lėtesnis tinklų modernizavimo tempas, palyginti su sparčia saulės ir vėjo plėtra, ir nepakankamas tinklų lankstumas. Sistema vis dar labiau pritaikyta centralizuotai, o ne decentralizuotai gamybai“, – aiškina jis.

Energetikos sektoriuje vyksta esminis vertinimo pokytis – nuo kiekybės prie sistemos veikimo kokybės.

„Didžiausias pokytis – pasikeitęs požiūris į sėkmę energetikoje. Prieš kelerius metus ji buvo matuojama pastatytais megavatais ir naujų projektų skaičiumi“, – teigia pašnekovas.

Šiandien svarbiausia tampa sistemos veikimas realiu laiku.

„Sėkmė matuojama sistemos patikimumu, gebėjimu integruoti skirtingus energijos šaltinius, lankstumu ir realaus laiko valdymu“, – pabrėžia D. Gacicha.

Sektorius pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausiu aspektu tampa visos sistemos veikimas: tinklai, gamyba, vartojimas, energijos kaupimas ir skaitmeniniai sprendimai.

Vienas ryškiausių pokyčių – augantis tinklo lankstumo poreikis, kuris keičia tiek vartotojų, tiek verslo elgseną.

„Tinklo lankstumas reiškia, kad sistema gali prisitaikyti prie realios situacijos, o ne versti visus veikti pagal vieną fiksuotą modelį“, – sako D. Gacicha.

Vartotojai tai jaučia praktiškai – mažiau netikėtų sutrikimų, stabilesnės kainos ir daugiau galimybių patiems aktyviai dalyvauti sistemoje.

„Vartotojas gali ne tik vartoti, bet ir gaminti, kaupti bei valdyti energiją“, – pažymi jis. Verslui tai reiškia dar didesnį poveikį.

„Tinklo lankstumas suteikia didesnį veiklos patikimumą, leidžia optimizuoti energijos kaštus ir mažina riziką, kad plėtra bus sustabdyta dėl tinklo apribojimų. Tai yra skirtumas tarp „tinklas riboja verslą“ ir „tinklas įgalina verslą“, – teigia pašnekovas.

Kalbant apie investuotojus, svarbiausiu kriterijumi tampa nebe vien energijos kaina, o jos patikimumas ir sistemos stabilumas.

„Trumpas atsakymas – be patikimumo kaina nebeturi reikšmės“, – pabrėžia ekspertas. Pasak jo, investuotojai vis dažniau vertina ne tik energijos kainą, bet ir tai, ar sistema gali užtikrinti stabilų tiekimą bei valdyti rizikas.

„Jiems svarbu, ar energija bus prieinama visada, ar sistema stabili, ar rizikos yra kontroliuojamos“, – sako jis.

Visgi, anot „Schneider Electric Lietuva“ vadovo, Baltijos regionas šioje transformacijoje turi ir aiškių stiprybių.

„Lietuva ir Baltijos šalys laimi: aktyviai vystome atsinaujinančius išteklius, mažiname priklausomybę nuo importo, stipriname regioninę integraciją.“ Tačiau iššūkių vis dar netrūksta.

„Atsiliekame tinklų parengties didelio masto investicijoms ir skaitmeninės infrastruktūros vystymo tempu. Būtent čia slypi didžiausias potencialas“, – priduria jis.

Kai tinklai nespėja prisitaikyti prie spartėjančių pokyčių, pasekmės peržengia vien techninius trikdžius – jos ima veikti visą investicinę aplinką ir regiono patrauklumą.

„Realiuose scenarijuose tai reiškia atidėtus ar sustabdytus investicinius projektus, ribotas plėtros galimybes net turint kapitalą, didesnę veiklos riziką ir neapibrėžtumą. Jei sistema nėra patikima, investuotojai ieško alternatyvų kitur“, – įspėja D. Gacicha.

Šiame kontekste aiškiai išryškėja ir vienas svarbiausių artimiausių metų prioritetų – tinklų modernizavimas ir skaitmenizacija.

Tai, kaip pabrėžia „Schneider Electric Lietuva“ vadovas, yra esminė sąlyga energetikos transformacijai.

„Tai yra pagrindas viskam: atsinaujinančių išteklių plėtrai, investicijų pritraukimui, energetiniam saugumui ir kainų stabilumui. Be stiprios ir išmanios sistemos nebus nei greitos transformacijos, nei ilgalaikio atsparumo“, – apibendrina ekspertas.