Milžiniškų inkriminuojamų aferų byloje V. Germanas vaizdavo auką: milijonų nesisavino, patyrė šantažą

Pirmąją konferenciją 10 val. 30 min. surengė Generalinė prokuratūra, o atsakomąją konferenciją vidurdienį surengė finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ byloje pagarsėjęs V. Germanas ir jo advokatai.

Pasak prokurorų, tyrimo dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo metu surinkta duomenų, liudijančių, jog V. Germanas ir M. Navickas vadovavo organizuotai grupei, įgydami beveik 24 mln. eurų vertės svetimą turtą.

Byla šiomis dienomis buvo perduota į teismą, pareiškus kaltinimus apgaulės būdu įgijusiai specializuotą kriptovaliutos kasimo įrangą, kuri buvo išgabenta į užsienį ir ten eksploatuojama. Kaltinimai taip pat pareikšti dėl neva brokuotos įrangos grąžinimo ir tokiu būdu apgaulės būdu papildomai įgytų 700 tūkst. eurų už tariamai suteiktas transportavimo paslaugas.

Šis baudžiamoji byla dar 2025 metų gegužę buvo atskirta nuo kito ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kyšininkavimo ir papirkimo, kuris iki šiol tebėra atliekamas, jame įtarimai pareikšti 7 asmenims. Tyrimo metu gauta duomenų, jog siekiant nuslėpti pažeidimus, valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, kurio veikla yra susijusi su pinigų plovimo prevencija, buvo duodami kyšiai, siekiantys 100 tūkst. eurų.

Anksčiau jau teistas už finansinius nusikaltimus V. Germanas ir pagrindinė įmonės „Foxpay“ akcininkė, jo gyvenimo draugė Ieva Trinkūnaitė buvo sulaikyti 2024 metų spalį kitame ikiteisminiame tyrime, įtariant 17 mln. eurų legalizavimą, taip pat kyšininkavimą. Jau tada skelbta, kad galimų kyšių sumos sudaro apie 100 tūkst. eurų, o per kratas buvo aptikta apie pusę milijono eurų grynųjų. Taip pat buvo rasti meno kūriniai, prabangūs laikrodžiai. 

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, buvo sudėtingas ir didžiulės apimties, jo metu buvo bendradarbiaujama su daugeliu Lietuvos ir tarptautinių institucijų – Eurojustu, Europolu, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, „Aro“ rinktine.

Už organizuotai grupei inkriminuojamos nusikaltimus gresia kalėjimas iki 8 metų. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, areštuotas kaltinamųjų turtas, kurio vertė sudaro apie 7 mln. eurų.

V. Germanas tvirtino norėjęs jau seniai pabendrauti su žiniasklaidos atstovais, bet dėl teisėsaugos taikytų įpareigojimų negalėjo komentuoti ikiteisminio tyrimo detalių.

Verslininkas aiškino, jog perdavus bylą į teismą, tebevyksta arbitražinis procesas dėl Kinijoje registruotos įmonės ir Lietuvos bendrovės ginčo, kuris prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo iškelta baudžiamoji byla.

„Susiklostė tokia situacija, kad abi įmonės viena kitai turėjo pretenzijų, ir jas nusprendė tęsti arbitražiniame ginče“, pasakojo V. Germanas.

Toliau kalbėdamas, jis neigė savo kaltę dėl inkriminuojamo didelio masto sukčiavimo.

„Esu kaltinamas kartu su bendrininkų grupuote pasisavinęs daugiau nei 5 000 kriptovaliutos kasimo įrenginių. Tai buvo ir mano privati, ir įmonių įranga. Šie įrenginiai jokiu būdu nebuvo slepiami, vyko normali verslo eiga pagal sutartį su Kinijos bendrove.

Dalis įrenginių buvo nekokybiški. Kinijos įmonė nevykdė savo įsipareigojimų, o investicijų suma tiek iš lietuviškos įmonės, tiek iš kitų įmonių buvo gana didelė, tai buvo perkelta į arbitražinį ginčą. Ir aš niekaip nenorėčiau šio proceso nenorėčiau niekaip kriminalizuoti.

Dėl tariamo 23 mln. eurų pasisavinimo – galiu patikinti jus, kad tokių pinigų nepasisavinau ir netgi neturėjau galimybės to padaryti. Neturiu jokio formalaus santykio nė su vienu iš juridinių subjektų. Dėl to, jog bendravau su tais asmenimis, pažinojau juos, buvau įtrauktas į tą asmenų sąrašą“, – dėstė V. Germanas.

Iš verslininko pasisakymo susidarė įspūdis, kad jis stengiasi sumenkinti savo rolę baudžiamajame procese.

„Dėl garsiai įvardintos tariamos bendrininkų grupuotės – galbūt nereikėtų to proceso stipriai kriminalizuoti. Yra 4 asmenys kurie dalyvavo versle, kaip ir gali dalyvauti kiekvienas iš jūsų, atliko veiksmus, kurie atitiko darbuotojų ar verslo proceso dalyvių vaidmenis.

Įvardinti, jog tai – organizuota grupė, labai kategoriškas, man sveiku protu sunkiai suvokiamas sprendimas.

Kalbant apie parodytus vaizdus – papuošalus, laikrodžius, slėptuves, iš tikrųjų tai nebuvo jokios slėptuvės, po žeme užkasti daiktai. Tai tiesiog daiktai, kurie buvo laikomi seifuose, kuriuos prokuratūra, man esant suimtam, nusprendė išpjauti.

Seifuose jie daro kažkiek papuošalų, kažkiek laikrodžių, ką galėtų rasti pas kiekvieną žmogų, kuris turi seifą.

Seifas nebuvo paslėptas, laikytas Vilniaus centre, įmonės patalpose“, – pasakojo V. Germanas.

Pasak skandalingai pagarsėjusio verslininko, dalis įrangos, kuri, kaip teigia prokuratūra, buvo parduota ar išgabenta, yra sulaikyta Turkijoje.

V. Germanas prašė suteikti leidimą parsiųsti ją į Lietuvą, bet kadangi jam yra taikomi apribojimai, tai padaryti nebuvo leista.

„Foxpay“ byloje išgarsėjęs verslininkas tvirtino, jog teismo proceso metu pasimatys, kaip Lietuvos verslo subjektas bando įrodyti savo teises ginče su Kinijos įmone, kad vykdant sutartį, reikia laikytis sąlygų.

 

V. Germano advokato Lino Belevičiaus tvirtinimu, iš didelės apimties tyrimo, kurį iš pat pradžių akcentavo prokuratūra – milijoninių lėšų plovimo, 100 tūkst. eurų kyšio davimo, surašius kaltinamąjį aktą, liko tiktai tariamas sukčiavimas Kinijos įmonės atžvilgiu.

Tačiau kita byla būtent dėl inkriminuojamo kyšininkavimo, nusikalstamu būdu gauto turto (apie 17 mln. eurų) legalizavimo ir papirkimo šiuo metu yra atskirta nuo tos, kuri šiomis dienomis buvo perduota į teismą.

Ikiteisminis tyrimas antroje byloje, kurioje figūruoja ir V. Germanas, tebevyksta, ji nenutraukta, įtarimai jos dalyviams nepanaikinti.

Advokatas, regis, bandė sumenkinti savo ginamojo rolę, kalbėdamas prielaidų lygmeniu.

„Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra praėję daugiau nei pusantrų metų. Per tą laiką, jeigu prokuratūra ir FNTT nesugebėjo ištirti kitų nusikalstamų veikų, tai leidžia mums daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad tų veikų, tikėtina, nepavyks nei nustatyti, nei įrodyti, ir visa ta informacija, švelniai tariant, buvo šiek tiek perdėta.

Ir nėra nei 17 mln. eurų plovimo, nei kyšininkavimo, nei kitų garsiai išviešintų veikų „, – užbėgdamas įvykiams už akių, dėstė L. Belevičius.

Šiuo metu į teismą perduotos sukčiavimo bylos aplinkybės, pasak L. Belevičiaus, kelia itin daug klausimų: „Tai yra tiek įrangos (kriptovaliutos kasimo – Red.) nuosavybės, tiek jos vertės klausimas. Pažymėta, jog kinų įmonė ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir nesugebėjo pateikti šios įrangos įsigijimo, nuosavybės, jos vertę patvirtinančių dokumentų. Taigi, ta prokuratūros versija (dėl kaltinimų sukčiavimu, apgaule įgyjant beveik 24 mln. eurų vertės įrangą – Red.), tikrai yra abejotina, ir klausimas, ar ją pavyks įrodyti“.

Žurnalistai V. Germano prašė pakomentuoti prokuratūros nurodytą modelį – buvo sudaryta sutartis dėl įrangos, kurios didžioji dalis buvo išskraidinta iš Lietuvos: ar verslininkas turi žinių, kur tie įrenginiai yra dabar ir kas su ja buvo negerai? Nes, teisėsaugos žiniomis, V. Germanas imitavo trūkumus, sugadinant dalį įrangos.

„Prokuratūra tą žinutę pateikė selektyviai. Kriptovaliutų kasimu mes užsiėmėme gerokai anksčiau nei turėjome santykį su Kinijos subjektu. Ir jeigu mes kalbame apie 5000 kriptovaoliutų kasimo aparatų, tai be jų dar buvo apie 18 000 mano kasimo aparatų, nesusijusių su kinų įmone.

Įsivaizduokite, kad jūs savo sandėlyje laikote didelį kiekį kasimo aparatūros, kuri gali būti susijusi tiek su Kinija, tiek su mūsų veikla, kurią mes vykdėme iki tol. Ir praktiškai pasakyti, kuri konkrečiai įranga buvo išskraidinta“, – tvirtino V. Germanas.

Pasak verslininko, įranga su defektais buvo sulaikyta Turkijoje, kurią grąžinant, vietos pareigūnai paprašė dokumentų, patvirtinančių įrangos kilmę: „Kinijos subjektas kategoriškai atsisakė pateikti tuos dokumentus, todėl siuntos net nebuvo leista išsiųsti atgal arba nusiųsti ją į Kiniją“.

Žiniasklaidos atstovams pasidomėjus, iš kur pas V. Germaną atsirado Graikijos, Bulgarijos ir Portugalijos valstybių neva išduoti asmens dokumentai, verslininkas pateikė stebėtiną savo versiją: „Tie dokumentai niekada niekur nebuvo panaudoti. Jie buvo laikomi seife kaip įrodymo priemonė ikiteisminiame tyrime, kurį prašė pradėti mano gynėjai, kadangi aį ilgą laiką buvau šantažuojamas. Man ilgą laiką buvo siunčiami suklastoti pasai sakant, kad mes atskleisime, jog tu pasikeitei savo pavardę“.

Paklaustas, kas taip elgėsi, verslininkas tiesaus atsakymo nepateikė, tik nurodė, jog tai galėjo būti verslo konkurentų žingsniai.