Kiek kavos puodelio kainoje šiandien yra globalių krizių, o kiek – vietinių sprendimų, tokių kaip auganti minimali mėnesio alga ar didėjantys mokesčiai verslui? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbėtasi su Vytautu Kratuliu, prekinio ženklo „Huracan Coffee“, pripažinto geriausiu pasaulyje kavos skrudintoju, įkūrėju.
Jis skaičiavo: pridėtinės vertės mokestis (PVM) kavai Lietuvoje yra didesnis nei kitur. Štai kad ir pas kaimynus jis 8 proc., pas mus – 21 procentas.
Taip pat, anot verslininko, reikia įvertinti darbo jėgos apmokestinimą, kaip su vidutiniu kainų indeksu susietos nuomos kainos, kiek įvesta naujų mokesčių, pavyzdžiui, pakuotei.
Išskirtinė paroda apie „Vilko“ kailių fabriką: išsaugojo ir legendinius produkcijos pavyzdžius
„Esame griežtai apmokestinti. Jei dirbi skaidriai ir moki visus mokesčius, tai – labai brangu“, – kalbėjo V. Kratulis, ironizavęs, kad Lietuvoje tais atvejais, kai mokesčių nesurenka, juos didina tiems, kurie juos moka.
Šiuo metu didžiausia mokesčių dedamoji – darbuotojų atlyginimai. „Per pastaruosius šešerius metus atlyginimai išaugo apie 80 procentų. Italai nustemba: pas juos pokytis – 0 proc. arba minus 2 proc. O pas mus – šitoks didžiulis kilimas, ir dar kiekvienais metais“, – komentavo verslininkas.
Susiję straipsniai
Be augusių atlyginimų yra ir papildomų veiksnių. Pavyzdžiui, darbuotojui susirgus pirmas dvi dienas darbdavys jam turi mokėti visą atlyginimą. Praėjus toms dienoms, jei darbuotojas negrįžta, tenka ieškoti, kas jį pavaduos.
„Pavaduojantysis dirba viršvalandžius, už kuriuos mokama daugiau. Tad vienu metu išlaikau tris etatus vietoje vieno“, – aiškino V. Kratulis, pridūręs, kad visas išlaidas reikia amortizuoti – tiek, kiek didėjo išlaidos, branginti kavos neįmanoma, nes žmonės nespėja prisitaikyti.
Be 80 proc. pakilusių atlyginimų, buvo ir precedento neturintis kavos brangimas, nes dabar ji apie du kartus didesnė nei prieš penkerius metus.
„Tačiau blogiausia tai, kad didėja ne tik darbuotojų atlyginimai, bet brangsta ir visos susijusios paslaugos: patalpų, langų valymas, kilimėlių keitimas... Vilniaus senamiestyje automobilio statymas kainuoja tiek, kiek Paryžiuje.
Dėl to žmonės rečiau renkasi susitikti senamiestyje. Trūksta ir pačių vietų automobiliams statyti, o ir tos, kurios yra, tiktai brangsta“, – apie tai, su kuo susiduria, pasakojo V. Kratulis.
Įtakos padarė ir labai šalta žiema, stipriai padidinusi sąnaudas, kurių neįmanoma atsisakyti. Dėl to keičiasi vartojimo įpročiai: žmonės daugiau dirba iš namų, rečiau lankosi kavinėse. O Vilniuje, pasak laidos pašnekovo, visos maitinimo įstaigos gyvena ne iš turistų, bet iš kasdien ar kas kelias dienas ateinančių lankytojų.
„Kalbant apie globalias krizes, reikia paminėti, kad jau esame turėję atvejį, kai prieš porą metų Hormūzo sąsiauryje vyko karas su husiais. Sąsiauris – kelias, per kurį plaukia visa Azijos kava – pigioji robusta. Jei pigi kava tampa brangesnė, savaime pakyla ir taip brangesnės arabikos kainos. Tai – faktorius, kuris neleidžia kavai pigti“, – aiškino verslininkas.
Negiedros ir jo prognozės viešojo maitinimo sektoriui. Laidos pašnekovo žodžiais, sektorius šiuo metu gerai negyvena ir negyvens dar ilgai, kol pasikeis PVM. Jei to nebus, ir toliau girdėsime apie bankrotus.