„Galime patvirtinti, kad įtariamasis buvo suimtas iki teismo. Kompetentingas teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas, kyla pavojus, jog asmuo gali neatvykti į valdžios institucijas“, – nurodoma portalo raštu gautame Europos prokuratūros atsakyme.
Kaip naujienų agentūrai „Elta“ nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis, ikiteisminio tyrimo teisėja, šią savaitę gavusi prokuroro prašymą dėl Š. Stepukonio suėmimo, jį tenkino ir leido minėtą asmenį suimti trijų mėnesių laikotarpiui.
„Ikiteisminio tyrimo teisėja nutarė prokuroro prašymą tenkinti ir skyrė įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo balandžio 16 dienos iki liepos 16 dienos“, – informavo teismo atstovas.
FNTT pateikė naujausias detales apie Š. Stepukonio tyrimą: 31 mln. eurų pralošė ne Lietuvoje
Ši teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacine tvarka.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad sugriežtinti kardomąją priemonę Š. Stepukoniui prašoma ikiteisminiame tyrime dėl galimo labai didelės vertės privataus kapitalo fondui priklausančio turto pasisavinimo bei tuo pačiu galimai padarytos didelės žalos ES institucijoms.
Susiję straipsniai
Anot FNTT, teismo sugriežtinti kardomąją priemonę Š. Stepukoniui prašoma atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis pažeidė anksčiau jam skirto apribojimo – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sąlygas.
„Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl buvusios paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sugriežtinimo, paskiriant suėmimą, nes įtariamasis pakartotinai pažeidė buvusios paskirtos kardomosios priemonės sąlygas“, – teigiama FNTT pranešime spaudai.
Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas beveik prieš dvejus metus – Vilniuje 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję.
Pernai gruodį Š. Stepukoniui kardomoji priemonė, apykojė, buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis įpareigotas registruotis policijoje. Asmens dokumentai iš jo buvo paimti jau anksčiau.
Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Tarp jų – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo nusikalstamai pasisavintos lėšos, taip pat pats Š. Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė klaidingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių.