„Generalinė prokuratūra ir tyrimo įstaiga nusprendė, kad jie viską jau išsiaiškino, kad jie tyrimą atliko kokybiškai ir tą tyrimą perdavė teismui. Aš manau, kad teisėjas, gavęs tam tikrus šios bylos aspektus, turės labai gerai pagalvoti, ar tikrai viskas buvo padaryta ir ar viskas buvo padaryta kokybiškai“, – pirmadienį portalo „Delfi“ laidoje kalbėjo V. Germanas.
„Tai yra ne tokia sritis, kai kalbame apie bandeles kioskuose – tai yra specifinė įranga, kuri yra labai jautri daug kam, kuri reikalauja tam tikros priežiūros, ir aš manau, kad tikrai daug aspektų šiame tyrime buvo neatskleisti ir jie buvo atlikti nekokybiškai“, – aiškino verslininkas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, kurioje kaltinimai pateikti V. Germanui, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktiniui Mindaugui Navickui bei dar dviem asmenims.
Po teisėsaugos įtarimų G. Palucko žmonai – ir emocingi vertinimai
V. Germanas tikino nesuprantantis teisėsaugos logikos, jai siekiant atskleisti galimo nusikaltimo motyvus.
„Dabartinis tyrimas, kai aš esu kaltinamas kartu su Mindaugu Navicku ir kitais dviem žmonėmis, kurie yra tiesiog IT specialistai, (…) mes esam kaltinami pasisavinimu tos įrangos, tačiau vėlgi supraskit – tam, kad kažką pasisavinti, tu turi to neturėti, o jeigu tu to turi daugiau nei minimas kiekis, tai koks tikslas turėtų būti kažką savintis? Man tiesiog tokie į logikos rėmus netelpantys aspektai“, – kalbėjo jis.
Kaltinamasis byloje anksčiau sakė, jog perduotame ikiteisminiame tyrime šiuo metu vyksta arbitražinis procesas, kuris prasidėjo gerokai anksčiau nei minėtas tyrimas – arbitraže esą dalyvauja neįvardinta Lietuvoje registruota įmonė ir Kinijos bendrovė „Bitmain“.
Anksčiau šiai Lietuvos įmonei atstovaujantis advokatas Karolis Gudas Eltai yra sakęs, kad komercinis ginčas vyksta Honkongo tarptautiniame arbitražo teisme.
Susiję straipsniai
V. Germano teigimu, pirmiausia abejonių kelia tai, jog minėta kriptoturto kasimo įrangos vertė teisėsaugos nustatyta remiantis tik Kinijos įmonės pateiktais duomenimis.
„Nustatant įrangos vertę, buvo vadovautasi tik Kinijos įmonės pateiktais dokumentais, kurie yra labai chaotiški – buvo eilę kartų prašyta pateikti normalius dokumentus, jie niekada jų nepateikė. Žinote, kai ūkinėje veikloje du subjektai turi ginčą, tą ginčą sprendžia atitinkamos institucijos, šiuo atveju arbitražas“, – kalbėjo kaltinamasis byloje.
„Abi pusės turėjo viena kitai aiškių pretenzijų – puse A pavadinkime Kinijos jurisdikcijos įmonę, puse B – Lietuvos jurisdikcijos įmonę. Pusė B įsipareigojo pagal oficialią sutartį suteikti infrastruktūrą (kriptovaliutų kasimui – ELTA), paruošti viską, surasti vietą, kas buvo ir padaryta – buvo pasitelkta ir Kauno (termofikacinė – ELTA) elektrinė, buvo sudarytos tam sąlygos, iki tol buvo veikiama su mūsų pačių įranga. Ir staiga Kinijos įranga pristato visiškai nekokybišką, kinietišką įrangą“, – pridūrė V. Germanas.
Pasak verslininko, šie santykiai tarp įmonių vystėsi prieš trejus-ketverius metus.
V. Germanas teigė, kad arbitraže šiuo metu dalyvaujanti Lietuvos įmonė jį pasitelkė kaip ekspertą kriptovaliutų kasimo srityje.
„Ar aš padariau klaidą įsiveldamas į tai? Manau, kad padariau. Ar aš daryčiau verslą su Kinijos jurisdikcijos subjektu? Labai pasvarstyčiau. Vėlgi, maniau mūsų Lietuvos teisėsaugos ir valdžios institucijų principas turėtų būti pasirūpinti pirmiausia savo šalies piliečiais ir išsiaiškinti viską teisingai, gal kažkam tai atrodo kitaip“, – sakė jis.
Kaip skelbė ELTA, teismui perduotoje byloje įtariama, kad V. Germanas ir M. Navickas buvo organizuotos nusikalstamos grupės vadovai ir su bendrininkais įgijo svetimą turtą, kurio vertė yra beveik 24 mln. eurų.
Teisėsaugos duomenimis, organizuota grupė su įrangos gamintojais sudarė sutartį dėl kriptoturto kasimo įrenginių eksploatavimo Kaune, į Lietuvą dešimtyje vilkikų buvo atgabenta 5,4 tūkst. įrenginių, iš kurių tik labai maža dalis buvo pajungta ir pradėta eksploatuoti.
Dalis įrangos per labai trumpą laiko tarpą keturiais lėktuvo skrydžiais buvo išgabenta iš Lietuvos.
Pasak teisėsaugos, organizuota grupė, siekdama nuslėpti faktą, jog dalis įrenginių buvo išgabenti iš šalies, prietaisų tiekėjui melagingai nurodė, jog įrenginiai buvo sugadinti. Tokiu būdu, prokuratūros duomenimis, buvo imituotas produkcijos grąžinimas, neteisėtai įgytos lėšos.
V. Germanas taip pat yra kaltinamas dėl dokumentų klastojimo – pas jį rasti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos valstybėse išduoti asmens tapatybės dokumentai.
Šioje byloje, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prokuroro nutarimais įtariamųjų turtui pritaikytas areštas. Areštuoto turto vertė viršija 7 mln. eurų.
Nuosavybės apribojimas tyrime taikomas Lietuvoje esančiam nekilnojamam turtui, automobiliams, juvelyriniams dirbiniams, laikrodžiams, piniginėms lėšoms sąskaitose, kriptovaliutai.
Ši baudžiamoji byla yra išskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, kuris susijęs su įmonės „Foxpay“ veikla ir yra atliekamas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimo.
Anksčiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad tiriant įmonės „Foxpay“ veiklą buvo nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų.