Lietuvos energetikos transformacija spartėja, tačiau sistemoje tvenkiasi įtampa

Šiuos pokyčius pabrėžia, „Schneider Electric“ strategijos vadovė Šiaurės ir Baltijos šalims Agnes Broden.

„Baltijos regionas juda sparčiai, genamas energetinio saugumo poreikio, klimato ambicijų ir stipraus visuomenės palaikymo. Didžiausios galimybės slypi atsinaujinančioje energetikoje – ypač vėjo, saulės ir energijos kaupimo sprendimuose – kartu su energetikos sistemos skaitmenizavimu“, – teigia ji.

Tačiau augant tempui, ryškėja nauji iššūkiai.

Lietuva ir jos kaimynės jau dabar stebi spartų atsinaujinančios energetikos augimą. Visgi šių išteklių integravimas tampa vis sudėtingesnis: reikia lankstesnės ir atsparesnės energetikos sistemos.

„Baltijos šalys turi palankias sąlygas kurti lanksčias, atsparias sistemas, kurios mažina priklausomybę nuo importo, – pastebi „Schneider Electric“strategė.

„Tačiau pagrindiniai iššūkiai išlieka tinklo pralaidumas, leidimų išdavimo terminai ir užtikrinimas, kad investicijos neatsiliktų nuo ambicijų.“

Spartėjant atsinaujinančios energetikos plėtrai, dėmesys pamažu krypsta nuo kiekybinio augimo prie koordinavimo. Vis svarbiau tampa suderinti ambicijas su infrastruktūra ir terminais.

Kaip pabrėžia A. Broden, „Regioninis planavimas bus esminis veiksnys, siekiant dabartinį pagreitį paversti ilgalaikiais rezultatais.“

Energetikos transformacija žengia į sudėtingesnį etapą. Dėmesys nuo naujų elektrinės galios šaltinių statybos persikelia į vis labiau decentralizuotų ir tarpusavyje susietų sistemų valdymą.

Lietuvoje šie pokyčiai tampa vis akivaizdesni, nes atsinaujinančios energijos galia auga, o vis daugiau projektų pereina iš planavimo į integracijos fazę.

Vyksta dar vienas esminis lūžis: namų ūkiai ir įmonės tampa aktyvia energetikos sistemos jėga.

„Praktikoje vartotojai nebėra tik galutiniai gavėjai – jie tampa gamintojais, lankstumo teikėjais ir aktyviais sprendimų priėmėjais“, – pastebi ekspertė.

Namų ūkiai investuoja į saulės elektrines ant stogų, šilumos siurblius ir išmanųjį elektromobilių įkrovimą, o verslas naudoja automatizaciją ir paklausos valdymo sprendimus energijos vartojimui optimizuoti.

„Keisdami vartojimo įpročius, kaupdami energiją ar gamindami ją vietoje, vartotojai padeda stabilizuoti tinklą, mažinti išlaidas ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos. Svarbiausia – suteikti jiems galimybes per skaidrius rinkos signalus ir paprastus skaitmeninius įrankius“, – priduria A. Broden.

Tai ypač aktualu mažesnėse rinkose, tarp kurių patenka ir Lietuva. Čia decentralizuoti sprendimai gali būti greitai pritaikomi plačiu mastu.

Didėjant atsinaujinančios energijos daliai tinkle, patikimumo užtikrinimas tampa prioritetu. Čia lemiamas vaidmuo tenka technologijoms ir automatizacijai.

„Tinklo automatizavimas, pažangus prognozavimas ir duomenimis grįstas sistemos valdymas turi milžinišką potencialą“, – sako A. Broden.

Anot ekspertės, „Skaitmeninių dvynių“ (angl. digital twin) technologijos ir nuspėjamoji priežiūra – kai įrangos būklė stebima ir gedimai prognozuojami iš anksto – gali padėti integruoti daugiau atsinaujinančių išteklių ir kartu didinti tinklo stabilumą.

„Tuo pat metu kibernetinis saugumas ir sistemos atsparumas turi būti diegiami nuo pat pradžių. Su tinkamomis technologijomis patikimumas ir tvarumas vienas kitam neprieštarauja – jie vienas kitą papildo“, – pažymi ji.

Šis į technologijas orientuotas požiūris atspindi platesnį perėjimą prie išmanesnių, geriau prisitaikančių energetikos sistemų.

Nė vienas rinkos dalyvis negali įgyvendinti energetikos transformacijos vienas. Pasak A. Broden, būtinas glaudesnis politikos formuotojų, sistemos operatorių, technologijų tiekėjų ir vartotojų bendradarbiavimas.

„Energetikos pertvarkos negali įgyvendinti viena šalis ar įmonė. Esminis dalykas yra glaudus perdavimo (PSO) ir skirstomųjų tinklų operatorių (ESO), technologijų tiekėjų, politikų ir klientų bendradarbiavimas“, – teigia ji.

Ekspertė pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus Baltijos regione, kur susietoms sistemoms reikia koordinuotos plėtros.

„Viešojo ir privataus sektorių partnerystės gali paspartinti inovacijas, o regioninis reguliavimo suderinimas padės greičiau diegti sprendimus plačiu mastu.“

Žvelgdama į ateitį, A. Broden mano, kad tinklų modernizavimas tampa prioritetu visame regione. „Tinklas yra visko pagrindas, todėl investicijos turėtų būti sutelktos į jo pralaidumą, lankstumą ir energijos kaupimą.“

Tai apima skaitmeninę infrastruktūrą, greitesnius prijungimo procesus ir darbo jėgos ugdymą. Visi šie elementai būtini, kad spartėjanti elektrifikacija nepatektų į aklavietę.

Anot jos, didžiausią nerimą kelia laikas: „Didelis iššūkis bus užtikrinti, kad tinklai būtų paruošti anksčiau, nei infrastruktūros trūkumas pradės stabdyti transformaciją.“

Lietuvoje šis spaudimas jaučiamas ir šiandien. Atsinaujinanti energetika, elektrifikacija ir pramonės pokyčiai vyksta vienu metu, todėl sistemai tenkantis krūvis auga.

„Veikti dabar reiškia suderinti ambicijas, reguliavimą ir investicijas, kad pažanga būtų ir greita, ir tvari. Nelaukime energetikos ateities – kurkime ją dabar“, – ragina A. Broden.

Baltijos šalių energetikos sistemoje šis lūžis jau vyksta. Klausimas – kaip greitai infrastruktūra ir reguliavimas spės paskui ambicijas.