Naujienų portalui Lrytas šiuo lėktuvu skridęs Deividas pasakoja, kad skrydis prasidėjo sklandžiai, visos kelionės metu džiugino giedras dangus, nebuvo jokios turbulencijos.
„Mes ramiai pradėjome leistis. Iki nusileidimo tako, žemės gal buvo likę vos 50–150 metrų ir iš niekur nieko lėktuvas staigiai spaudžia gazą, jo nosis šovė aukštyn. Mūsų visų net galvos atsilošė, nesupratom, kas dedasi.
Ilgai niekas nieko nešnekėjo, bet paskui pilotas paaiškino, kad dėl (Kaliningrado srityje vykdomų – red.) GPS signalų trikdymo, automatinė lėktuvo sistema rodė ne tokį greitį, koks yra iš tikrųjų.
ES vadovai renkasi į susitikimą Briuselyje: vienas svarbiausių klausimų – karo Irane padariniai
Pilotas tai pasakė angliškai, bet visi puikiai girdėjo ir tai suprato. <...> Buvo tikrai nemalonu. Tie, kas sėdėjo šalia variklių girdėjo nemalonius garsus“, – pasakoja iš Lutono į Kauną skridęs lietuvis.
Tuo metu „Oro navigacijos“ atstovė Ingrida Mačiežaitė pažymi, kad vakar, balandžio 22 d., orlaivis, vykdęs skrydį iš Londono į Kauną, prieš nusileisdamas Kauno oro uoste atliko papildomą ratą ir saugiai nutūpė antru bandymu. „Pagal įgulos pateiktą pranešimą, sprendimas buvo susijęs su techniniais nesklandumais“, – nurodo ji.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad 2026 m. Europos Komisija pristatė Skaitmeninių tinklų aktą (Digital Networks Act), kuriuo siekiama sukurti bendrą ES telekomunikacijų vidaus rinką, didinti sektoriaus konkurencingumą ir skatinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kovo pradžioje vykusioje Barselonos Pasaulio mobiliųjų technologijų kongrese sakė, kad poreikis peržiūrėti galiojančias taisykles ypač aktualus, atsižvelgiant į dabarties iššūkius, su kuriais susiduria ES.
„GPS signalų trikdžiai, kontrabandinių balionų antskrydžiai ir kitos hibridinės atakos neapsiriboja nacionalinėmis sienomis – jos tiesiogiai veikia visos Europos Sąjungos saugumą. Turime mobilizuotis ir naudoti visus įrankius kritinės infrastruktūros atsparumui didinti“, – teigė ministras.