Prezidentūra siūlo numatyti, kad laikinojo darbo leidimai imigrantams būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausiai 2 metų laikotarpiui. Tokie leidimai, jų teigimu, nesukurtų pagrindų ilgalaikiams valstybės santykiams su darbuotoju – kitaip tariant, užsieniečiai negalėtų tikėtis tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, nepretenduotų į šeimų susijungimą.
D. Matulionio teigimu, tokie darbo imigrantai galėtų dirbti tik pas konkretų darbdavį, o po 2 metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesių laikotarpiui.
Prezidentūra žada tokius siūlymus pateikti Seimui svarstyti. O ką apie tai galvoja verslo ir darbdavių atstovai?
Susiję straipsniai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ teigė, jog iš esmės šalies vadovo siūlymai sutinkami palankiai. Anot jo, tai, kaip Prezidentūra mato migracijos politiką, atliepia ir verslo bei įmonių viziją.
„Mūsų matymas susidaro iš trijų esminių komponentų. Pirmas komponentas – tai yra migrantai, aš juos pavadinčiau svečiais, kurie yra labai turtingi, daug uždirba, čia leidžia pinigus, gauna aukštus atlyginimus, bet neplanuoja čia pasilikti gyventi. (...)
Yra antra kategorija migrantų, apie kuriuos savo pasiūlymuose ir kalba prezidentas – tai yra darbo migrantai, kuriems tu iš principo sakai: „Kol jūs turite čia darbą, jūs galite dirbti, tačiau mes nei turime siekių, nei noro jus natūralizuoti ar kažkaip įtraukti į mūsų visuomenę“, – laidoje kalbėjo A. Romanovskis, pridurdamas, jog trečiajai užsieniečių kategorijai priskiriami tie, kurie ketina atvykti į Lietuvą ir tapti šalies piliečiais.
Jeigu dėl tokių aiškiai apibrėžtų migrantų kategorijų būtų galima sutarti, tuomet, anot pašnekovo, šalies vadovo siūlymai būtų prasmingi.
„Prezidento pasiūlymas – jis yra protingas dėl to, kad nesukuria nereikalingų įtampų ir lūkesčių darbo migrantams. Jis sudaro jiems galimybę užsidirbti, sukurti pridėtinę vertę Lietuvoje“, – tęsė jis.
„Tam tikra prasme yra terminuota darbas: jūs padirbote, mes jums sąžiningai sumokėjome, jūs padarėte pauzę, galite vėl po kažkurio laiko dirbti, bet mes jums nepažadame, o tikriausiai ir sakome, kad jūs negalėsite tapti pilnaverčiais mūsų piliečiais ir visuomenės dalimi“, – dėstė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. Anot jos, darbdaviai palaiko siūlymą, jog į šalį dirbti atvykę užsieniečiai neturėtų teisės į šeimos susijungimą. Tiesa, ji pastebi, kad kol kas Lietuvoje tai nėra itin gaji tendencija, tačiau, pašnekovės manymu, sveikintinas siekis užbėgti potencialioms problemoms už akių.
Tiesa, ji siūlymuose įžvelgia ir tam tikrų rizikų. Anot jos, jeigu po 2 metų užsienietis turėtų išvykti ir vėl iš naujo prašytis leidimo atvykti dirbti, tai galėtų sukelti papildomų problemų.
„Tai tikrai užtrunka laiko ir juos paruošti, ir kol jie įsijungia pilnai į pilnavertį darbą Lietuvoje – tikrai praeina ne mažiau kaip pusmetis. Tai taip greitai prarasti darbuotoją būtų labai sudėtinga“, – pastebėjo A. Maldutytė.
„Bet ką mes girdėjome iš prezidento komandos – patikinimą, kad tai būtų tik dalis darbuotojų, kurie būtų siūlomi pagal tą siūlomą naują mechanizmą. Galbūt tai būtų tie sunkiojo transporto vairuotojai, galbūt mažiau kvalifikuoti darbuotojai, kurių nereikia taip ilgai ruošti.
Ir galbūt tada nekiltų tokių problemų, nes vis tiek dalis žmonių galėtų atvykti pagal dabar esamą sistemą. Tai žiūrėsime, kaip toliau vyks ta diskusija ir laukiame prezidento projekto paskelbimo – koks jis bus konkrečiai tiekiamas. Bet iš esmės tai mes sveikiname, kad ieškoma būdų ir galimybių, kaip galima būtų greičiau atliepti kai kuriuos poreikius“, – apibendrino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė.