Tauragė vilioja investuotojus gyvenimo kokybe

Inovacijų agentūros (IA) duomenimis, Tauragės rajono gyventojui tenkanti pridėtinė vertė (BVP vienam gyventojui) per pastaruosius kelerius metus augo – 2022 m. siekė 27 935 eur, 2023 m. – 38 074 eur, 2024 m. – 49 884 eur, o praėjusiais metais – 42 564 eur.

IA Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė aiškina, jog Tauragės rajonas veikia mažesnio ekonominio aktyvumo regione – Tauragės apskrityje sukuriama apie 1,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o BVP vienam gyventojui siekia maždaug pusę šalies vidurkio. Tai rodo, kad regionas vis dar priskiriamas prie ekonomiškai silpnesnių, tačiau šie rodikliai labiau atspindi ekonomikos struktūrą nei verslumo ar ekonominio aktyvumo stoką.

„Rajone veikia stabilios, eksportuojančios įmonės, o regiono ekonomika pasižymi aiškia specializacija. Tokia specializacija – ypač transporto, maisto ir medienos sektoriuose – suteikia pagrindą tolimesnei ekonominei plėtrai, nors bendras produktyvumo lygis dėl sektorių struktūros išlieka žemesnis nei šalies vidurkis“, – kalbėjo I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Kovo 31 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų siūlomas vidutinis darbo užmokestis bruto Tauragės rajono savivaldybėje siekia 1700 Eur.

Per pastaruosius 24 metus BVP Tauragės regione padidėjo 392 proc., o našumas išaugo 222 proc., labiausiai – žemės ūkio sektoriuje.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Tauragės rajone šiuo metu daugiausia darbuotojų trūksta apdirbamosios gamybos sektoriuje, kuriame registruota daugiausia laisvų darbo vietų. Reikšmingas darbuotojų poreikis statybos sektoriuje, taip pat žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje. Darbuotojų ieško didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklomis užsiimančios įmonės bei transporto ir saugojimo sektoriaus darbdaviai.

Didžiausias darbuotojų trūkumas koncentruojasi pramonės, statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose, o dalyje paslaugų ir specializuotų veiklų poreikis išlieka ribotas.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Matas Gaigalas papildė, jog Tauragės regione menkai išvystyti informacinių technologijų, finansų, profesinių ir mokslinių paslaugų sektoriai – pagal užimtumą jie reikšmingai atsilieka nuo šalies vidurkio.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė sako, jog Verslui Tauragė taip pat yra patraukli – veikia tiek vietinės, tiek tarptautinio kapitalo įmonės, kuriamos naujos darbo vietos, o savivaldybė aktyviai padeda verslams augti.

Vienas iš didžiausių miesto privalumų – gyvenimo tempas. Tauragė, pasak direktorės – „15 minučių miestas“ – viską galima pasiekti labai greitai. Tai reiškia mažiau laiko automobilyje ir daugiau – šeimai, poilsiui ar savirealizacijai. Prie to prisideda ir aktyvus kultūrinis gyvenimas, renginiai, festivaliai. Taip pat tai žalias regionas – daug investuojama į atsinaujinančią energetiką, aplinkos kokybę, viešąsias erdves.

„Tauragė šiandien yra rajonas, kuriame labai aiškiai jaučiamas balansas tarp darbo ir gyvenimo kokybės. Turime stiprią švietimo sistemą – nuo darželių iki gimnazijų, siūlome pažangias programas, investuojame į skirtingas vaikų galimybes, pavyzdžiui įgyvendiname gabių vaikų programą „Gifted“, skiriame daug dėmesio neformaliajam ugdymui. Vaikai čia gali rinktis – nuo sporto iki meno, technologijų ar net dronų kompetencijų ugdymo“, – kalbėjo administracijos direktorė.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) valdybos narys Marius Jucikas papildė, kad verslui naudinga kurtis Tauragėje, nes tiesiog paprasčiau – čia galima dirbti ramiau ir efektyviau. Mažesni kaštai, mažiau chaoso, lengviau susitarti ir planuoti ilgesniam laikui. „Infrastruktūra kasmet gerėja – keliai, viešosios erdvės. Yra potencialo toliau augti. Investavimo galimybių yra, ypač jei kalbama apie efektyvesnį jau turimos infrastruktūros ir pastatų išnaudojimą“.

Jis pridūrė, jog šiandien, ypač su nuotolinio darbo variantais, atsiranda daug naujų galimybių verslui bei gyvenimui: „Tauragė patraukli gyvenimui – gamta, ramesnis tempas, tinkama vieta auginti vaikus. Taip pat matau potencialą pritaikant esamus pastatus – pavyzdžiui, senelių namams ar panašiems projektams“.

Regionų išsilaikymas bei tobulėjimas neretai priklauso nuo gaunamų investicijų. O jas pritraukti padeda gera paties regiono reputacija, darbingų žmonių skaičius bei plėtros idėjos. IA atstovė sako, jog Tauragės rajono, kaip ir apskrities, ekonominis potencialas pirmiausia siejamas su tradiciniais sektoriais – maisto pramone, medienos perdirbimu ir žemės ūkiu, kurie sudaro reikšmingą vietos ekonomikos dalį ir yra svarbus užimtumo šaltinis. Šie sektoriai turi galimybių didinti kuriamą pridėtinę vertę, ypač diegiant technologijas, skaitmeninant gamybos procesus ir kuriant aukštesnės vertės produktus.

„Kalbant plačiau, reikšmingą vietą Tauragės apskrities ekonomikoje užima žemės ūkio sektorius, kuriame dirba beveik penktadalis visų apskrities užimtųjų. Nors tokia ekonominė specializacija nėra palankiausia sparčiam produktyvumo augimui, ji suteikia regionui stabilų ekonominį pagrindą ir galimybių plėtoti modernias agroverslo bei maisto pramonės veiklas. Tauragės apskrityje taip pat išsiskiria transporto ir logistikos sektorius, kuris kuria reikšmingą dalį regiono ekonomikos ir yra vienas svarbiausių darbdavių“, – dėstė I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Ji pabrėžė, jog Tauragės regionas turi potencialą tapti stipriu logistikos ir pramonės centru. Geografinė padėtis, transporto sektoriaus patirtis ir verslo bazė gali tapti pagrindu tolimesnei ekonominei transformacijai. Regione veikia stiprios įmonės ir aiškios specializacijos sektoriai, kurie gali tapti pagrindu tolimesniam ekonomikos augimui.

„Nors visoje Tauragės apskrityje, ne tik rajone, daug ekonominių rodiklių vis dar išlieka tarp silpniausių Lietuvoje, pastaraisiais metais galime matyti tam tikrų teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, pagal materialias investicijas tarp apskričių Tauragė pakilo į penktą vietą, kai dar 2022 m. buvo antra prasčiausia“, – aiškino Lietuvos banko atstovas M.Gaigalas.

G. Rakauskienės teigimu, Tauragėje labai aiškiai orientuojamasi į tai, ko reikia verslui. Veikia Kauno kolegijos Tauragės skyrius, taip pat profesinio rengimo centras, kuris glaudžiai bendradarbiauja su įmonėmis. Specialistai ruošiami ne „bendrai“, o pagal realius poreikius – pramonės, paslaugų, technologijų srityse. Verslas įsitraukia į mokymo procesą, todėl žmonės baigia mokslus jau pasiruošę dirbti. Savivaldybė finansuoja trūkstamų specialistų studijas, skatina jaunus žmones grįžti į Tauragę.

Tauragėje verslui sudarytos labai konkrečios ir suprantamos sąlygos. Išvystyta infrastruktūra, patogi geografinė padėtis, geras susisiekimas. Taip pat taikomos verslo skatinimo priemonės – kompensuojamas darbo vietų kūrimas, remiamas smulkus ir vidutinis verslas, prisidedama prie rinkodaros išlaidų, ypač turizmo sektoriuje. Svarbus ir bendradarbiavimas su savivalda, kurioje sprendimai priimami greitai, institucijos yra pasiekiamos, o verslas jaučia, kad yra partneris.

„Tauragėje turime profesinio rengimo centrą ir Kauno kolegijos Tauragės skyrių. Kiek žinau, rengiamos paklausios specialybės. Bendrai manau, kad šiandien svarbiausia savybė yra gebėjimas prisitaikyti – o tauragiškiai tuo pasižymi, gana greitai persiorientuoja“, – kalbėjo LSVVT valdybos narys M.Jucikas.

Investuotojus į Tauragę, pasak M. Juciko, traukia mažesni kaštai: tiek NT nuomos, tiek pirkimo. Taip pat paprastesni procesai – jei didmiestyje esi vienas iš daugelio, tai Tauragėje kiekvienas investuotojas yra svarbus. Jis atkreipė dėmesį į darbuotojų lojalumą ir patogią geografinę vietą.

Dėl prastėjančios demografinės padėties bėgant metams Tauragės regione ne itin keičiasi nedarbo lygis. Taip pat šis regionas pasižymi sezoninių darbų populiarumu, kas gana įprasta žemės ūkį vystančiuose regionuose.

I. Gendroliūtė-Gerulienė aiškino, jog mažėjantis ir senstantis gyventojų skaičius mažesniuose miestuose ir rajonuose paprastai silpnina vietos darbo rinką ir riboja ekonomikos plėtros galimybes. Tai gali mažinti investicijų pritraukimą, verslo plėtrą ir viešųjų paslaugų prieinamumą.

„Finansiniai skirtumai tarp skirtingų teritorijų dažnai susiję su ekonomikos struktūra ir darbo rinkos ypatumais. Tauragės apskrityje reikšmingą vietą užima žemės ūkis ir kitos mažesnės pridėtinės vertės veiklos, kuriose paprastai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Dėl to gyventojų pajamų lygis gali būti žemesnis ir labiau netolygus, ypač lyginant skirtingas savivaldybes ar gyvenamąsias vietoves“, – sakė IA atstovė.

Administracijos direktorė G.Rakauskienė aiškino, kad sudarytos labai geros sąlygos ne tik tėvams dirbti, bet ir vaikams augti. Pirmiausia – nėra eilių į darželius, todėl šeimos gali planuoti gyvenimą be papildomo streso. Mokyklose siūlomos pažangios programos, veikia ir tarptautinio bakalaureato kryptis, kur ugdymas vyksta anglų kalba. Labai stiprus neformalus ugdymas – sportas, menai, technologijos. Mieste veikia modernios erdvės, pavyzdžiui, dronų kompetencijų centras. Prie visko prisideda ir patogi infrastruktūra – geras susisiekimas, elektrinis viešasis transportas, dviračių takai. Tai leidžia vaikams ir jaunimui būti savarankiškiems ir aktyviems.

„Jaunas šeimas į Tauragę pirmiausia traukia gyvenimo kokybė. Čia saugu, ramu, viskas pasiekiama greitai. Nereikia rinktis tarp karjeros ir šeimos – galima turėti abu. Rajonas nuolat tvarkomas, atnaujinamos viešosios erdvės, kuriamos vietos šeimų laisvalaikiui, šiuo metu statoma Tauragės arena“, – kalbėjo G. Rakauskienė.

M. Gaigalas tikino, kad nedarbo lygis šiame regione yra arti šalies vidurkio, o pagal vidutinį darbo užmokestį Tauragė nebėra paskutinė ir šiuo metu rikiuojasi ketvirta nuo galo tarp Lietuvos apskričių. Norint toliau skatinti regiono ekonomikos augimą, svarbu pritraukti daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių, kurios didintų darbo užmokestį ir bendrą regione sukuriamą pridėtinę vertę.

Paklausta apie finansinę atskirtį tarp Tauragės rajono ir apskrities, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebėjo, jog Tauragės apskrityje mažai apdirbamosios pramonės įmonių, mažai aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų. Šiame rajone dominuoja mažos verslo įmonės, o žemės ūkio sektorius užima reikšmingą dalį apskrities ekonomikoje. Čia gerokai mažiau investicijų, eksporto – šie veiksniai riboja pačių įmonių bei visos apskrities ekonomikos konkurencingumą, augimą ir plėtrą.

Vertinant Tauragės rajono registruotą nedarbą 2025 m. ir 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu (I ketv.), stebima gana aiški sezoninė dinamika ir nežymūs bendri pokyčiai.

Įprastai metų pradžioje, sausio mėnesį, nedarbas didesnis nei kitais metų mėnesiais: 2026 m. – 9,1 proc. (didesnis už gruodį, bet gerokai mažesnis nei 2025 m.), 2025 m. – 10 proc., 2024 m. – 9,5 proc. 2026 m. vasario mėnesio duomenys rodo registruoto nedarbo mažėjimą Tauragės rajone – iki 8,8 proc., palyginti su sausiu, ir buvo mažesnis nei 2025 m. vasarį (9,9 proc.)

Pavasarį situacija darbo rinkoje gerėja: kovą įprastai nedarbas išlieka panašus, tačiau jau balandį ir gegužę stebimas nedidelis mažėjimas. Ryškesnis teigiamas pokytis – antroje metų pusėje. Nuo birželio registruotas nedarbas iš esmės stabilizuojasi, o 2025 m. kai kuriais mėnesiais buvo mažesnis nei 2024 m.

Pavyzdžiui, rugsėjį nedarbas sumažėjo iki 8,2 proc. (2024 m. – 8,9 proc.), spalį – iki 8,3 proc. (2024 m. – 8,7 proc.), lapkritį ir gruodį taip pat fiksuojami mažesni rodikliai nei prieš metus.

„Apskritai, nors 2025 m. pradžioje registruotas nedarbas Tauragės rajone buvo aukštesnis nei ankstesniais metais, metų pabaigoje nukrito ir buvo mažesnis nei 2024 m. Tai atitinka bendras darbo rinkos tendencijas Lietuvoje, kur nedarbas pastaruoju metu išlieka gana stabilus ir net šiek tiek mažėja“, – sakė M. Jankauskienė.