Dar įspūdingesnis pokytis atsiskleidžia pažvelgus giliau – vienai siuntai tenkanti emisija per metus sumažėjo daugiau nei 11 proc., o per penkerius metus – daugiau negu trečdaliu. Tai rodo ne tik technologinius sprendimus, bet ir sisteminį požiūrį.
„Augantis siuntų skaičius nebūtinai turi reikšti augantį poveikį aplinkai. Mūsų siekis – nuosekliai atsieti verslo augimą nuo emisijų didėjimo, investuojant į efektyvesnius sprendimus, transporto elektrifikaciją ir visos tiekimo grandinės optimizavimą. Tikime, kad ilgalaikė vertė kuriama tada, kai augimas vyksta atsakingai, – su aiškiais ir pamatuojamais tvarumo rezultatais“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovė Jurgita Čestauskaitė.
Aiški kryptis – nulinė emisija
Susiję straipsniai
Kalbant apie tvarumą ambicingi tikslai šiandien jau nebestebina, vis dėlto tikrieji pokyčiai prasideda tada, kai jie išskaidomi į konkrečius veiksmus. „DPD Lietuva“ ilgalaikis tikslas – iki 2040 metų pasiekti nulinių emisijų balansą – nėra abstrakti vizija.
Tai kryptis, kuri jau dabar verčiama į labai konkrečius sprendimus kasdienėje veikloje.
Vienas svarbiausių iš jų – transporto transformacija. Šiandien Lietuvoje jau naudojami 95 elektromobiliai, o mažiau taršūs pristatymai vykdomi 8 šalies miestuose.
„Didžioji dalis mūsų emisijų susidaro transporto grandyje, todėl būtent čia koncentruojame didžiausias investicijas ir pokyčius.
Elektrifikacija mums nėra vien technologinis sprendimas – tai strateginis pasirinkimas, leidžiantis sistemingai mažinti emisijas visoje veikloje. Kartu tai reikalauja ir platesnių pokyčių – nuo infrastruktūros vystymo iki maršrutų optimizavimo ir darbo procesų peržiūros“, – tvirtina J. Čestauskaitė.
Be to, iki 2030 metų „DPD Lietuva“ planuoja elektrifikuoti net 85 proc. mikroautobusų parko. Tai reikš ne tik mažesnes emisijas, bet ir esminį logistikos modelio pokytį – tokį, kuris ilgainiui taps nauju standartu visam sektoriui.
Skaičiai, rodantys realų pokytį
Už strateginių tikslų slypi labai konkretūs rezultatai.
Tvarumo ataskaitos duomenimis, nuo 2021 metų mažiau taršiu būdu „DPD Lietuva“ pristatė jau 6,7 milijono siuntų, o vien elektromobilių naudojimas padėjo išvengti 447 tonų CO2 emisijų.
Papildomą efektą kuria ir alternatyvūs sprendimai. Pavyzdžiui, HVO (biodyzelino iš atsinaujinančiųjų žaliavų) degalais varomos transporto priemonės – tai leidžia reikšmingai sumažinti emisijas, o jau dabar dėl tokių sprendimų jų išvengta beveik 6 tonų.
Vis dėlto „DPD Lietuva“ tvarumo vadovė pabrėžia, kad tvarumas neapsiriboja vien transportu. Lygiagrečiai vyksta ir kiti pokyčiai – mažinamas atliekų kiekis, optimizuojamas energijos vartojimas, o visi pastatai atitinka tarptautinius aplinkosaugos standartus.
„Matome tvarumą kaip nuoseklią, duomenimis grįstą transformaciją, o ne pavienes iniciatyvas. Kiekvienas sprendimas – nuo transporto iki pastatų valdymo ar kasdienių operacijų – prisideda prie bendro rezultato. Tik veikdami sistemiškai galime užtikrinti, kad pokytis būtų ne laikinas, o ilgalaikis ir apčiuopiamas tiek aplinkai, tiek mūsų veiklos efektyvumui“, – pažymi J. Čestauskaitė.
Tvarumas – ne vien dėmesys gamtai
Nors didžiausias dėmesys natūraliai krypsta į emisijų mažinimą, „DPD Lietuva“ tvarumą mato kur kas plačiau – kaip visos organizacijos kultūrą ir atsakomybę už žmones. 2025 m. tai atsispindėjo ir vidiniuose rodikliuose: darbuotojų kaita sumažėjo 11 proc., nuosekliai stiprintos gerovės iniciatyvos, o įmonė pateko tarp geriausių darbdavių Lietuvoje.
Bet pokyčiai neapsiriboja tik organizacijos vidumi. Įmonė aktyviai įsitraukia ir į visuomenines iniciatyvas – nuo ilgalaikės partnerystės su „Maisto banku“ iki projektų, skirtų vaikams bei emocinei sveikatai stiprinti.
„Investicijos į darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą, lygių galimybių užtikrinimas ir aktyvus įsitraukimas į bendruomenes yra neatsiejama mūsų veiklos dalis. Tik subalansuodami aplinkosauginius, socialinius ir verslo tikslus galime kurti ilgalaikę vertę“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovė.