Baldų lauko kepsninėms gamybos startuolis pasiekė liūdną finišą – turės atlyginti žalą

Ne kiekvienas įmonės vadovo sprendimas turi duoti pelno, tačiau jei jis peržengia protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas, už tai tenka atsakyti. Taip nusprendė Apeliacinis teismas, padėjęs tašką stalus „Kamado“ kepsninėms gaminusios bendrovės „KamadoSpace“ byloje. Buvęs šios bendrovės vadovas Mindaugas Voldemaras privalės bendrovei atlyginti daugiau nei 300 tūkst. eurų žalą.

Bankrutuojančiai bendrovei „KamadoSpace“ M.Voldemaras turės atlyginti 222,1 tūkst. eurų žalą, 48 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už beveik trejų metų bylinėjimosi laikotarpį.

Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iškart, todėl M.Voldemaras privalo nedelsiant sumokėti visą priteistą sumą.

Tačiau gali būti, kad tai – dar ne viskas. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja dar vieną bylą, kurioje „KamadoSpace“ reikalauja priteisti iš M.Voldemaro 167 tūkst. eurų žalos, padarytos panašiomis aplinkybėmis, atlyginimą. Jei teismas tenkins šį ieškinį, M.Voldemaras bankrutuojančiai jo vadovautai bendrovei „KamadoSpace“ turės sumokėti apie pusę milijono eurų.

Apeliaciniame teisme išnagrinėtos bylos duomenimis, M.Voldemaro įkurta „KamadoSpace“ pervedė šimtatūkstantines sumas kitai jo iš dalies kontroliuojamai bendrovei „Medritas“ už produkciją, kuri niekada nebuvo pagaminta.

Tad teismas konstatavo, kad abi įmonės buvo susijusios per bendrus akcininkus, o mokėjimai vykdyti be jokių užtikrinimo priemonių ar garantijų, taip pat ne pagal paskirtį.

Nustatyta, kad „KamadoSpace“ įmonei „Medritas“ pervedė iš viso 474 tūkst. eurų, tačiau prekių ir paslaugų gavo tik už 252 tūkst. eurų. Didžioji dalis – 423 tūkst. eurų – šių pinigų buvo gauta iš investuotojų – „Peranto“.

Bylos duomenimis, nuo 2020 metų sausio iki 2022 metų pradžios „KamadoSpace“ bendrovei „Medritas“ iš viso atliko 24 mokėjimus: penki mokėjimai atlikti už jau pagamintą produkciją, kiti – pagal išankstines sąskaitas faktūras už prekes, kurios niekada nebuvo pagamintos ir perduotos „KamadoSpace“.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra galimybės net nustatyti, už kokias konkrečias paslaugas ar prekes buvo išrašytos ir apmokėtos sąskaitos – nėra nurodytas nei užsakytų ir parduodamų prekių pavadinimas, nei jų skaičius.

Daugumoje sąskaitų yra nurodyta mokėjimo paskirtis – avansinis mokėjimas pagal sutartį, o nežinia kokios prekės vieneto kaina svyruoja nuo 100 eurų iki beveik 100 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas pripažino, kad M.Voldemaras atliko nepagrįstus išankstinius mokėjimus su juo susijusiai įmonei tuo metu, kai abi bendrovės jau buvo nemokios. M.Voldemaras tai kategoriškai neigė. Jis nesutiko su bylos teiginiu, kad 2021 metų liepą „KamadoSpace“ jau turėjo mokumo problemų.

Teismui jis nurodė, kad liepos pradžioje bendrovė sudarė investavimo sutartį su bendrove ir pradėjo plėsti savo veiklą. Ambicingais lietuvių planais gaminti stalus itin išpopuliarėjusioms „Kamado“ kepsninėms patikėjusi Estijoje registruota bendrovė „Peranto“ suteikė 1,8 mln. eurų paskolą.

Kai jau pervedus lėšas investuotojui kilo įtarimų, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį arba tiesiog iššvaistyti, jis kreipėsi į teisėsaugą. Šiuo metu dėl to tebevyksta gerokai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.

M.Voldemaras teisme bandė gintis tuo, kad „KamadoSpace“ buvo startuolis ir dėl to vadovo atsakomybė už tokios įmonės sudarytus neteisėtus sandorius turėtų būti švelnesnė ar visai neegzistuoti.

Jo teigimu, „KamadoSpace“ rinkoje buvo nauja įmonė be kredito istorijos, todėl absoliuti dauguma tiekėjų reikalaudavo sumokėti pagal išankstines sąskaitas.

Studentams verslo įgūdžius dėstęs ir net knygą „Pardavimų fabrikas“ išleidęs M.Voldemaras teismui aiškino, kad rūpestingą ir sąžiningą bendrovės vadovą nuo žalos atlyginimo ieškinių saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė.

Jis esą negalėjo iš anksto žinoti, ar sprendimas ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių.

Tačiau teismui bylos duomenų visuma padarė visiškai priešingą įspūdį – M.Voldemaro atliktus mokėjimus kitai jam priklausančiai jau nemokiai bendrovei teismas įvertino kaip akivaizdų netinkamą vadovo pareigų vykdymą, veikiant tikrai ne vadovaujamos įmonės interesais.

Bylą išnagrinėję teismai tai palaikė visiškai nepagrįstais argumentais ir dar kartą akcentavo, kad vadovo pareiga – būti sąžiningam ir lojaliam bendrovei ir nenaudoti jos turto, šiuo atveju skolintų lėšų, asmeninių ar susijusių verslų mokumo problemoms dangstyti.

„Bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus arba veikė aiškiai aplaidžiai, civilinė atsakomybė gali atsirasti“, – išaiškino teismas.

„Ši teismo nutartis dar kartą patvirtina, kad vadovo atsakomybė pačiai įmonei ir jos kreditoriams nėra tik teorinė – už bendrovei nenaudingus sandorius, ypač su susijusiais asmenimis, tenka atsakyti asmeniniu turtu“, – teigė „KamadoSpace“ atstovavęs „Sorainen“ advokatų kontoros advokatas Kazimieras Karpickis.

Advokato nuomone, ši teismo nutartis – svarbus įrodymas, kad įstatymai vienodai galioja visiems – tiek startuoliams, tiek verslo senbuviams.

„Jei esi startuolis, negali tiesiog susirinkti pinigus, bankrutuoti, o po to sakyti: „Aš buvau startuolis, verslas nepavyko, bet aš už tai neatsakingas. Net ir verslo naujokas privalo įvertinti visas rizikas ir elgtis taip, kaip verslininkas ir vadovas. Visos įmonės yra lygios, o naujokams įstatymai nenumato jokių išimčių“, – aiškino advokatas K.Karpickis.

Teismas nustatė, kad tuo metu, kai abi bendrovės – „KamadoSpace“ ir „Medritas“ jau buvo nemokios, iš investuotojo gauti pinigai buvo naudojami neteisėtai. „Todėl šiuos pinigus reikės grąžinti, nepaisant to, kur ir kam jie buvo panaudoti“, – teigė advokatas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M.Voldemaras, būdamas abiejų įmonių valdymo grandinės dalimi, negalėjo nežinoti apie kritinę jų finansinę būklę.

Nutartyje pažymėta, kad tiek bendrovė „KamadoSpace“, tiek „Medritas“ priklausė keturių įmonių grupei drauge su „Focusate“ ir „Full Kit“.

Visoms joms dar 2022-aisiais pradėti bankroto procesai.

Apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš M.Voldemaro priteista ne tik pagrindinė žalos suma, bet ir per 48 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų abiejų instancijų teismuose, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų už visą bylinėjimosi laikotarpį. Taip teismas realizavo Lietuvos teisėje galiojantį principą „kaltoji šalis moka“.

Ši nutartis įsiteisėja iš karto.

Teisėsaugai susidomėjus M.Voldemaro ir jo partnerių startuolio verslo planu ir prasidėjus bankrutuojančios „KamadoSpace“ bei investuotojo inicijuotiems teismo procesams buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos patarėjas ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas M.Voldemaras ėmė koneveikti investuotoją, kaltindamas jį neva sėkmingo verslo žlugdymu, o investuotojo atstovus ir teisinius patarėjus kaltino šališkumu ir žiniasklaidos papirkinėjimu.

Nepaisant visų jo pastangų, remdamiesi tik faktine informacija ir dokumentais, visi teismai konstatavo, kad būtent M.Voldemaras netinkamai naudojo įmonei suteiktas investuotojo paskolos lėšas, skirtas visai kitai paskirčiai.