Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta: jei degalai brangsta, visiems tuo pačiu lėktuvu skrendantiems keleiviams kaina turėtų didėti vienodai. Juk skrydžio sąnaudos nuo to nesikeičia.
Tačiau iš kelionių agentūroms pateiktos informacijos matyti, kad kuro mokestis gali būti taikomas nevienodai – jis siejamas ne su realiomis sąnaudomis, o su galutine kelionės kaina. Tai reiškia, kad net tuo pačiu reisu skrendantys keleiviai gali mokėti neproporcingai skirtingas sumas.
Nelygi kuro matematika
Susiję straipsniai
Apie kuro mokesčio taikymą „Novaturas“ kelionių agentūras informavo išplatintu laišku, kuriame nurodoma, kad „jei nustatytas degalų mokestis pagal kryptį viršija 8 proc., priemoka koreguojama“.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip apsauga klientui. Tačiau praktiškai tai reiškia, kad galutinė kaina koreguojama taip, jog neperžengtų 8 proc. ribos.
Jei du keleiviai skrenda tuo pačiu lėktuvu, kuro sąnaudos vienam žmogui nesikeičia. Vis dėlto vienas gali mokėti mažesnį kuro mokestį, kitas – didesnį. Kodėl? Nes vieno kelionė buvo brangesnė, kito – pigesnė.
Daliai keleivių ir kelionių agentūrų kyla klausimas: ar tai vis dar sąnaudų kompensavimas, ar kainos reguliavimas taip, kad ji atitiktų patogią ribą?
Apsauga ar manipuliacijos įrankis?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba aiškiai nurodo: 8 proc. riba nėra „lubos“, tai yra slenkstis, nuo kurio prasideda vartotojo teisė nutraukti sutartį be baudų.
Jei mokestis „sukalibruojamas“ taip, kad galutinė kaina neperžengtų 8 proc., vartotojas faktiškai netenka galimybės pasinaudoti įstatyme numatyta teise nutraukti sutartį be sankcijų.
Formali riba neperžengta – vadinasi, jokių lengvatinių nutraukimo sąlygų nėra. Net jei realus kaštų augimas būtų didesnis.
„Novaturo“ pozicija: kalba apie klientų apsaugą
„Novaturas“ atstovai teigia, kad tokiu būdu siekia sušvelninti kainų augimą klientams ir dalį sąnaudų prisiima patys.
Įmonės vadovas Aleksejs Kriščuks pateiktame komentare nurodo, kad įmonė siekia, jog kainos pokyčiai klientams būtų kuo mažesni ir prognozuojami:
„Kiekvienu atveju vertiname, kokį poveikį degalų mokestis turi bendrai kelionės kainai, ir dalį padidėjusių sąnaudų prisiimame patys. Toks požiūris leidžia sušvelninti kainos pokyčių poveikį ir užtikrinti, kad klientams būtų taikomos kuo palankesnės sąlygos.“
„Novaturas“ vadovo teigimu, keliautojams svarbu žinoti, kad jų teisės yra aiškiai apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.
„Jie turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį be papildomų mokesčių, jei galutinė kelionės kaina padidėja daugiau nei 8 proc. nuo sutartyje nustatytos kainos. Tais atvejais, kai kainos pokytis neviršija šios ribos, taikomos standartinės sutarties nutraukimo sąlygos“, – nurodo A. Kriščuks.
„Bendradarbiaudami su kelionių agentūromis siekiame užtikrinti, kad visi klientai laiku gautų aiškią ir išsamią informaciją apie bet kokius kainos pokyčius.
Jei keliautojui kyla klausimų ar abejonių, raginame pirmiausia kreiptis tiesiogiai į „Novaturą“ – visus kreipimusis nagrinėjame atsakingai ir operatyviai, pateikdami pagrįstus atsakymus bei ieškodami geriausio sprendimo kiekvienoje situacijoje“, – rašoma komentare.
VVTAT: kurio mokesčio taikymas gali kelti abejonių
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vyresnioji patarėja iš Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus Natalija Jarmulkovič šią situaciją vertina per skaidrumą ir pagrįstumą – ne pats mokestis ar jo taikymas savaime, o tai, ar jis aiškiai paaiškinamas ir pagrindžiamas vartotojui.
Pasak jos, pats faktas, kad kuro mokestis skiriasi tarp keleivių tame pačiame skrydyje, automatiškai dar nereiškia pažeidimo, tačiau tokia praktika privalo būti aiškiai paaiškinama ir pagrįsta.
„Kelionių organizatorių taikomas skirtingas kuro mokesčio dydis tiems patiems skrydžiams nebūtinai yra neteisėtas, tačiau toks skirtumas turi būti objektyviai pagrįstas ir skaidrus.“
Anot ekspertės, situacija, kai visi skrenda tuo pačiu lėktuvu, o moka skirtingai, kelia klausimų. „Jeigu visi keliautojai vyksta tuo pačiu skrydžiu, iš esmės kuro sąnaudos vienam keleiviui neturėtų skirtis, todėl skirtingi mokesčiai gali kelti abejonių dėl jų pagrįstumo.“
Čia, pasak N. Jarmulkovič, atsiranda riba tarp techninio kainos perskaičiavimo ir situacijų, kai svarbia tampa ne kaštai, o jų „pritaikymas“ konkrečiam klientui. Ji taip pat akcentuoja, kad net ir esant skirtingoms kainoms, būtina turėti aiškią ir dokumentuotą sistemą.
„Svarbiausia, kad galimybė keisti kainą būtų aiškiai numatyta sutartyje, kainos padidinimas būtų pagrįstas realiais kaštų pokyčiais (pvz., degalų kainų augimu), keliautojams būtų aiškiai paaiškinta, kaip apskaičiuotas konkretus kuro mokestis“, – teigia specialistė.
Jos teigimu, jeigu šių sąlygų nesilaikoma arba skirtumai atrodo nepagrįsti, toks elgesys gali būti laikomas nesąžiningu vartotojų atžvilgiu.
Dar viena svarbi vieta – dažnai klaidingai suprantama 8 proc. riba. Kaip pabrėžia VVTAT atstovė, tai nėra „leidžiama maksimali riba“, o teisinis kriterijus, nuo kurio keičiasi vartotojo teisės.
„Teisės aktuose nustatyta 8 procentų kainos padidėjimo riba nėra laikoma maksimalia leistina kelionės kainos didinimo riba. Kitaip tariant, teisės aktai nenustato, kad kainos padidėjimas negali viršyti 8 procentų. Ši riba yra teisinis kriterijus, apibrėžiantis reikšmingą (esminį) kainos padidėjimą vartotojo atžvilgiu.“
Ekspertės teigimu, šis momentas tampa esminis – peržengus ribą, keičiasi ne tik skaičiai, bet ir vartotojo padėtis.
„Jei kelionės kainos padidėjimas viršija 8 procentus galutinės kelionės kainos, tai suteikia keliautojui specialią teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį be sutarties nutraukimo mokesčio. Taip pat tokiu atveju keliautojas gali pasirinkti kelionių organizatoriaus siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę“, – nurodoma N. Jarmulkovič komentare.
Kainos keitimas po sutarties sudarymo nėra laisva praktika – jis galimas tik esant konkrečioms sąlygoms. „Civilinis kodeksas numato kelionių organizatoriaus teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, didinti kainas jau sudarytoms sutartims pasikeitus keliautojų vežimo kainai dėl degalų ar kitų energijos šaltinių išlaidų, tačiau tai turi būti pagrįsta“, – teigia ekspertė.
VVTAT atstovė pabrėžia, kad kainos didinimas galimas tik tada, kai tai numatyta sutartyje, joje įtvirtinta ir keliautojo teisė į kainos sumažinimą sumažėjus sąnaudoms, o apie bet kokį kainos augimą vartotojas turi būti aiškiai ir suprantamai informuotas patvarioje laikmenoje ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki kelionės pradžios, nurodant priežastis.
Ir tik tam tikri kaštų pokyčiai apskritai gali tapti pagrindu kainos augimui: „kelionės kaina gali būti didinama tik tuo atveju, jei pasikeičia keliautojų vežimo išlaidos (pvz., degalų ar energijos kainos), mokesčiai ar rinkliavos, taikomos trečiųjų asmenų (pvz., oro uostų mokesčiai), su kelione susijęs užsienio valiutos keitimo kursas“,– rašo N. Jarmulkovič.