Kaip pranešė Vilniaus šilumos tinklų bendrovė „Miesto gijos“, šis šildymo sezonas buvo ilgiausias istorijoje – truko 217 dienų.
„Šis šildymo sezonas sostinėje buvo išskirtinis ne tik savo trukme, bet ir oro sąlygomis. Tai – šalčiausias sezonas per dešimtmetį. Nepaisant to, nuoseklios investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir efektyvumą užtikrino patikimą miesto energetikos sistemos veikimą, o gyventojus ir verslą šildymas pasiekė sklandžiai“, – pranešime sako „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Anot jo, šilumos kaina be PVM išliko panašiame lygyje, tačiau išlaidas didino Seimo sprendimas atsisakyti šildymo lengvatos.
Susiję straipsniai
Vidutinė šilumos kaina sostinėje siekė 7,44 centus už kilovatvalandę (kWh) be PVM ir išliko panaši kaip praėjusį sezoną (7,26 centai už kWh).
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Vilniuje šilumos kaina išliko mažesnė nei šalies vidurkis, kuris siekė 7,79 centus už kWh (be PVM).
Dėl šaltų orų šį sezoną miestui prireikė maždaug ketvirtadaliu daugiau šilumos energijos nei pernai – „Gijos“ vilniečiams patiekė daugiau nei 2,5 teravatvalandes (TWh) šilumos energijos, iš kurių apie 1,6 TWh įsigijo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).
„Gijų“ duomenimis, spalio-kovo mėnesiais 50 kv. m. buto šildymas energetiškai efektyviame daugiabutyje vilniečiams per mėnesį vidutiniškai kainavo apie 34 eurų, pernai – 26 eurų (su PVM).
Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, sprendimas nuo pirmadienio baigti šildymo sezoną priimtas atsižvelgiant į artimiausių dienų orų prognozes ir daugiau kaip tris paras numatomą didesnę nei 10 laipsnių vidutinę temperatūrą.
Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl daugiabučių namų šildymo pradžios ir pabaigos.
Šildymo sezonas taip pat jau baigtas Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.