„Mūsų labai preliminariu vertinimu, Lietuva per dešimt metų dėl šio mechanizmo sutaupys apie 250 mln. eurų, tai 25 mln. eurų per metus yra ženkli suma ir tikrai gali būti panaudota labai prasmingai didinant mūsų saugumą“, – „Delfi“ laidoje pirmadienį kalbėjo finansų ministras.
„Palūkanos visada priklauso nuo rinkoje esančių palūkanų normų, bet kadangi jos remiasi į Europos Komisijos skolinimosi kainą, ji, be abejonės, bus šiek tiek žemesnė nei Lietuva skolinasi rinkoje“, – sakė jis.
Pirmasis SAFE mokėjimas Lietuvą turėtų pasiekti per trijų mėnesių laikotarpį, jo dydis sieks 15 proc. visos sumos – apie 956 mln. eurų, vėliau lėšos bus išmokamos pagal mokėjimo prašymus. Paskolos grąžinimo laikotarpis, anot ministro, siekia 45 metus.
Ekonomistas atsakė, ką rodo II pakopos lėšų išsiėmimas: žmonės neįvertina vieno
Pasak K. Vaitiekūno, gynybos paskolų lėšas Lietuva investuos į pagrindinius krašto apsaugos projektus – vystydama nacionalinę diviziją, rengdamasi priimti Vokietijos brigadą, plėtodama oro gynybos pajėgumus.
„Labai tikimės, kad dalis tų paskolos lėšų liks Lietuvoje – ir Lietuvos gynybos pramonė pasinaudos jomis, vystys naujus produktus, (…) tie nauji produktai bus integruoti į mūsų gynybą ir taps sėkminga eksporto preke“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
EK pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Į SAFE paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.
Pirmoji sutartį tarp ES valstybių pasirašė Lenkija, jos vertė siekia 43,7 mlrd. eurų.