„Putinas akcentavo, kad nuosmukį lėmė šalta žiema ir mažesnis darbo dienų skaičius, tačiau nuosmukį lėmė fundamentalesnės priežastys“, – feisbuke rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ir vardijo jas.
Pirmoji. Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir gamtinių dujų eksporto 2026 m. sausio-balandžio mėn. buvo 38 proc. mažesnės nei praeitais metais (skaičiuojant eurais, jos buvo 34 proc. mažesnės), nepaisant dėl karo Irane išaugusių pasaulinių naftos kainų. Rusijos eksporto pajamas reikšmingai mažina sėkmingos ukrainiečių atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo ir eksporto infrastruktūrą, pvz., Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą ir eksporto terminalą. Tad Rusija negali pasinaudoti pakilusiomis pasaulinėmis naftos kainomis.
Antroji. Siekiant užkamšyti biudžeto skyles, Rusijoje 2026 m. pradžioje nuo 20 iki 22 proc. buvo pakeltas pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kas sumažino mažmeninės prekybos apimtis bei sumenkino vartotojų lūkesčius. Kaip atkreipė dėmesį Ž. Mauricas, Rusijos biudžeto deficitas šiais metais yra rekordinis – per pirmus keturis šių metų mėnesius deficitas (2,5 proc. metinio bendrojo vidaus produkto) jau yra didesnis nei visų 2025 metų.
E. Bajarūnas – apie nuotaikas Rusijoje: V. Putino tonas parade signalizuoja aiškų mąstymą
Trečioji. Aukštos palūkanų normos (14,5 proc.), kurios mažina gyventojų ir verslo apetitą skolintis bei didina neveiksnių paskolų skaičių. Rusijos centrinis bankas laiko aukštas palūkanų normas, siekdamas sumažinti aukštą infliaciją bei palaikyti rublio kurso stabilumą.
Ketvirtoji. Darbuotojų trūkumas dėl didelių žmogiškųjų nuostolių Ukrainoje, išaugusios emigracijos bei sumažėjusios imigracijos iš trečiųjų šalių. Privataus sektoriaus įmonėms sunku susirasti darbuotojų ir dėl aštrėjančios konkurencijos iš valstybinių įmonių.
Susiję straipsniai
„Tad Rusijos ekonomikos debesys niaukiasi ir vargu ar ji sugebės sugeneruoti teigiamą ekonomikos augimą šiais (ir kitais) metais. Prastėjanti Rusijos ekonominė situacija jau mažina Putino ir jo partijos „Vieningoji Rusija“ populiarumą, o tai gali paskatinti vidines kovas dėl valdžios ir galimą režimo žlugimą (suės vieni kitus kaip vorai stiklainyje).
Putinas savo populiarumą būdavo linkęs padidinti vykdydamas karines avantiūras (pvz., 2008 m. vykęs Gruzijos karas, 2014 m. įvykdyta Krymo okupacija ar 2022 m. pradėtas karas Ukrainoje), tačiau šį kartą Rusija yra per silpna pradėti naują karinį konfliktą (bent jau tol, kol tęsiasi karas Ukrainoje), tad šviesa tunelio gale jau matyti“, – komentavo ekonomistas.