Pasak Sandros, ten vieno balso kaina siekia 0,15 svaro (apie 0,17 euro –Red.), tuo metu Lietuvoje – 0,9 euro.
„Kiekvienais metais balsuoju už Lietuvą, pasirinkdama maksimalų leidžiamą balsų kiekį vienam asmeniui. Taip palaikau savo gimtos šalies atstovus tarptautiniame konkurse.
JK teikiama balsavimo kaina palaiko tuo metu jaučiamą pakilią nuotaiką ir jausmą, kad galėjau prisidėti didžiausiu leistinu kiekiu balsų. Pripažinkim, kad 1,5 svaro ir 9 eurai už 10 balsų – ženklus skirtumas“, – lygino lietuvė.
Lion Ceccah sugrįžo į Lietuvą: po „Eurovizijos“ finalo atlikėją pasitiko gerbėjai
Pasiteiravus, ar gyvendama Lietuvoje ji pati rinktųsi balsuoti už „Eurovizijos“ favoritą, Sandra atsakė, kad šiai dienai jos finansinė padėtis leistų tai padaryti. Tačiau ar taip pat elgtųsi, jei situacija būtų prastesnė, moteris negalėjo pasakyti.
„Kalbant apie kainų skirtumus, tai sukelia kartėlį, kurį prilyginčiau, pavyzdžiui, jei bilietas, perkamas iš Lietuvos, kainuotų vienokią sumą, iš JK – kitokią, iš kitos šalies – dar kitą.
Konkursą visi stebėjome tiesiogiai, dainas klausėme tas pačias, nesvarbu, kokioje šalyje buvome. Bet balsavimo įkainiai skirtingi… Ar tai teisinga?“ – klausė moteris.
Lietuva – ne sąrašo viršuje
Susiję straipsniai
Apie tai moteris paskelbė ir savo „Facebook“ paskyroje – įrašas netruko sulaukti reakcijų.
Štai kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“ atkreipė dėmesį, kad lietuviai jau ir taip moka brangiau, pavyzdžiui, už maisto produktus.
„Sviestukas, mėsytė, pieniukas Lietuvoje brangiau. Bet ne tik tai – net lietuviškas „Eurovizijos“ balsavimas brangesnis.
Nors, gal reikia sakyti ne brangesnis, o elitiškesnis? Mes, matomai, turtingiausi Europoje visose sferose ir privalome tuo didžiuotis!“ – ironiškai rašė portalas (kalba netaisyta – Red.).
Tiesa, Lietuva – ne pačioje sąrašo viršūnėje, atskleidžia duomenys, kuriais „Euroviziją“ organizuojanti Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pasidalijo su suomių nacionaliniu transliuotoju „Yle“.
Trys brangiausios šalys yra Suomija, Estija ir Šveicarija. Balsavimas šiose valstybėse atitinkamai kainavo po 1,5, 1,4 ir 1,31 euro.
Tuo metu pigiausiai balsavimas vyko Ukrainoje, Vokietijoje ir Danijoje – atitinkamai po 0,16, 0,14 ir 0,13 euro už balsą.
Kaip nustatoma kainodara?
Suomijos nacionalinis transliuotojas nepraleido pro akis šių kainų skirtumų – kaip teigiama, daugeliui apskritai gali pasirodyti staigmena, kad galimybė atiduoti balsą kainuoja skirtingai.
„Niekur kitur pasaulyje balsavimas nėra toks brangus“, – rašo suomių žiniasklaida, pridurdama, kad tokia pati situacija šalyje buvo susiklosčiusi ir pernai.
Tiesa, „Yle“ atkreipė dėmesį, kad balsavimą „Eurovizijoje“ rengia ne nacionalinis transliuotojas, o išorinė įmonė. Ji taip pat nustato ir kainą.
Tokia kainodara yra taikoma ir didžiausiame Suomijos muzikos konkurse „Uuden Musiikin Kilpailu“, kuris taip pat yra ir atranka į „Eurovizijos“ dainų konkursą.
Taip pat aiškino ir EBU.
„Paprastai balsavimo kaina atspindi kitų konkursinių laidų kainas toje pačioje šalyje“, – teigiama „Eurovizijos“ organizatoriaus atstovų „Yle“ atsiųstame komentare.
Dėl komentaro apie Lietuvoje taikomą kainodarą pirmadienį susisiekėme su LRT. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.