Išsigandę kylančių kainų britai ieško stabdžių pedalo – Lietuvoje to daryti nepatartų: rizikuojame likti tuščiomis vitrinomis

Kaip antradienį, gegužės 19 d., skelbė BBC, mažmenininkų paprašyta sustabdyti tam tikrų produktų kainų kilimą mainais už pakavimo reikalavimų sušvelninimą ir galimą sveikų maisto produktų reglamentavimo pakeitimų atidėjimą.

Siūloma schema nebūtų privaloma – prekybos tinklai tokį modelį galėtų taikyti savanoriškai. O praėjusį mėnesį Škotijos nacionalinė partija panašią politiką žadėjo įvesti ir Škotijoje. Tiesa, ten kainų ribojimas nebūtų savanoriškas.

Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad balandžio mėnesį metinis maisto kainų augimo tempas JK siekė 3 proc. Tačiau kai kurios pramonės grupės įspėjo, kad iki metų pabaigos kainų augimas gali siekti beveik 10 proc.

Šios prognozės tiesiogiai siejamos su trąšų ir gyvūnų pašarų kainų šuoliu, stebimu dėl jau kelis mėnesius tebesitęsiančio JAV ir Izraelio karo su Iranu.

Vis dėlto mažmenininkai mano, kad norėdama sumažinti kainas valdžia turėtų imtis kitokių priemonių.

„Iš esmės (aut. past. – vyriausybė) turėtų panaikinti visas kitas mokesčių naštas, ir kainos sumažės“, – kalbintą šaltinį citavo BBC.

Kitas šaltinis teigė, kad maisto tiekimo grandinių sąnaudos kilo dėl minimalaus darbo užmokesčio ir darbdavių socialinio draudimo įmokų didinimo.

Kainų stebėjimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas portalui Lrytas teigė neabejojantis, kad 10 proc. maisto kainų augimo tempas bus pasiektas ir Lietuvoje. Toks šuolis prognozuojamas rudeniop.

„Pas mus irgi tos kainos augs, bet mūsų Vyriausybės pozicija jau seniai išsakyta – jokiais reguliavimais neužsiims, nieko nedarys. Tai filosofuoti, ar čia mums tiktų, ar netiktų, daug prasmės nėra“, – be užuolankų teigė pašnekovas.

Tiesa, kol kas maisto brangimas dėl karo Artimuosiuose Rytuose Lietuvoje dar nejuntamas, pridūrė jis. O Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,8 proc.

P. Čepkauskas mano, kad prekybos tinklai kol kas nenori didinti kainų dėl mažėjančios apyvartos. Ši traukėsi ne dėl pasikeitusio vartotojų elgesio, o dėl kalendoriaus – praėjusiais metais Velykos buvo balandžio antroje pusėje, todėl velykinė prekyba vyko balandį. Tuo metu šiemet minima pavasario šventė buvo pačioje balandžio pradžioje, todėl prekyba įvyko anksčiau — kovą.

Įtakos apyvartos mažėjimui turėjo ir dėl vėsesnio pavasario sumenkusi gėrimų, marinuotos mėsos ir panašių krepšelį sudarančių pirkinių paklausa.

Tačiau neilgai trukus prekybininkai esą neturės kitos išeities, kaip tik kelti kainas, įspėjo P. Čepkauskas.

„Kai gamintojai į maisto produktus pradės įskaičiuoti dujų ir viso kito dedamąją, tai jie permes vartotojui. Mes nematėm nė vienos tokios istorijos po 2022 m. (aut. past. – karo Ukrainoje sukeltos kainų krizės), kad neperkeltų vartotojams“, – pastebėjo jis.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus JK sumanytą kainų ribojimo modelį vertino skeptiškai.

„Jeigu mes pradedame riboti maisto kainas ir verslas negali pats jų nustatyti, kai tai vyksta ne dėl spekuliacinių priežasčių, tai rizikuojame likti be prekių.

Maistas atpigs, bet jo kokybė smuks. O prabangių produktų paprasčiausiai neliks – istoriškai kainų ribojimas baigiasi tuščiomis vitrinomis“, – samprotavo ekonomistas.

Kalbėdamas apie tuščias vitrinas jis atsigręžė į Kubos pavyzdį.

„Kuboje vyksta kainų kontrolė, o kiek ten yra prekių? Atsakymas – nėra. Ten gali tik rūkyti cigarus ir valgyti bananus“, – sakė A. Bartkus.

Priešingai nei P. Čepkauskas, ekonomistas mano, kad maisto kainų augimo Lietuvoje dar galima išvengti, mat visi rinkos dalyviai suinteresuoti, kad pastarosios mažėtų.

„Kryžių bus galima padėti tokiu atveju, jei toliau tęsis Irano bombardavimas, o Irano atsakas bus infrastruktūros naikinimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose arba kitose šalyse.

Tada aš sakyčiau – veltui tikėjomės, spaudžiam mygtuką „kainų didinimas“, – komentavo A. Bartkus.