Prieš tris dešimtmečius pradėtas kurti „Norfos“ parduotuvių tinklas patyrė ne vieną technologinį ir organizacinį pokytį.
Pirmoji „Norfos“ parduotuvė 1997 metais buvo atidaryta Vilniuje, Šiaurės miestelyje – Verkių gatvėje. Tuo metu ji labiau priminė didmeninės prekybos sandėlį, kuriame dauguma pirkėjų buvo turgaus ir kioskų prekeiviai.
Vėliau ši parduotuvė buvo atnaujinta, bet įvykus pokyčiams „Ogmios“ miestelyje apskritai buvo uždaryta. Šiuo metu toje vietoje veikia prekybos centras „Outlet Park“, o jame – kito tinklo maisto prekių parduotuvė.
Susiję straipsniai
Antroji „Norfos“ tinklo parduotuvė Vilniuje, Karoliniškių rajone esančiame prekybos centre „Kometa“, buvo atidaryta 1999-ųjų birželį. O pernai rudenį ji buvo iš esmės atnaujinta ir aprūpinta naujausiomis technologijomis.
Žmonės, kurie buvo įpratę apsipirkti Šiaurės miestelyje buvusioje „Norfoje“, 2017-aisiais buvo pakviesti į visiškai naują „Hyper Norfos“ parduotuvę, pastatytą Kalvarijų g. 151.
Šiuo metu „Norfos“ tinklą Lietuvoje sudaro 163 parduotuvės. Dauguma iš tų, kurios pirmą kartą pirkėjus pakvietė prieš dešimtmetį ar dar seniau, yra modernizuotos.
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, technologiniai pokyčiai ir tinklo parduotuvėse, ir jam prekes tiekiančioje „Rivonoje“ vyko nuolat.
Kone prieš trisdešimt metų pradėjus plėtrą šimtai tiekėjų prekes į kiekvieną „Norfos“ parduotuvę atveždavo savo transportu.
Šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi.
Neliko sunkvežimių eilių
Tobulėjimas ir technologijų kaita yra vienas regimiausių pokyčių „Norfos“ tinklo parduotuvėse.
„Tuo metu, kai tinklo plėtra dar tik prasidėjo, prie parduotuvių nuo ankstaus ryto kone pusdienį stovėdavo ilgos eilės įvairias prekes atvežusių sunkvežimių ir nedidelių krovininių automobilių. Ypač didelės jų spūstys susidarydavo prieš šventes.
Šalia parduotuvių gyvenantys žmonės nebuvo patenkinti tuo, kad dešimtys sunkvežimių užkimšdavo gatves“, – į kone trijų dešimtmečių praeitį grįžtelėjo D.Dundulis.
Jis pasakojo, kad didesnėse „Norfos“ parduotuvėse prekėms priimti ir jų apskaitai atlikti būdavo samdoma po keletą darbuotojų.
Prekėms pasaugoti, kol jos pasiekdavo prekybos salę, kiekviena parduotuvė turėjo kelis kartus erdvesnius sandėlius nei šiuo metu.
Be to, prekės sandėliuose išbūdavo neproporcingai ilgai, nes užtrukdavo jų apskaita, o dėl neprognozuojamų pristatymų buvo sudėtinga suplanuoti darbuotojų, kurie prekes turėdavo sukrauti į lentynas, srautus.
Sunkumų kėlė ir tai, kad tų pačių grupių produktus, pavyzdžiui, pieną ir jo gaminius, tiekėjai veždavo kone visą dieną, todėl darbuotojams prie tų pačių lentynų ar vitrinų tekdavo nuolat sugrįžti su atgabentomis maisto prekėmis.
„Apie 2000-uosius mes vieni pirmųjų iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėms prekes tiekti pradėjome centralizuotai.
Gamintojai ir tiekėjai jas ėmė pristatyti į centrinį sandėlį. Jame pagal parduotuvių užsakymus būdavo suformuojami prekių rinkiniai.
Pramonines prekes į parduotuves buvo pradėta vežti kartą per savaitę, o greitai gendančius produktus, pavyzdžiui, mėsą, pieną ir jų gaminius, imta pristatyti kasdien. Maždaug tokia pati tvarka išliko iki šiol.
Daržovės iš sandėlio į parduotuves irgi išvežiojamos kasdien, išskyrus pirmadienį, nes nuo 2024-ųjų sausio tinklo parduotuvės kiekvieną pirmadienį nuo 17 valandos už pusę kainos pradeda išparduoti likusius šviežius vaisius ir daržoves“, – kalbėjo D.Dundulis.
Pasak jo, visa tai labai palengvino parduotuvių darbuotojų darbą.
Kadangi visi vienos rūšies maisto produktai iš Kėdainiuose esančio centrinio sandėlio atvežami kas rytą, pavyzdžiui, įvairių gamintojų pienas ir jo gaminiai, darbuotojai jais iš karto užpildo visas šaldytuvų lentynas, todėl dieną vitrinų nebereikia pertvarkyti ar papildyti.
Penkiskart tvaresnė sistema
Tuo metu, kai pasikeitė prekių tiekimo sistema – kai buvo pradėta jas gabenti iš centrinio sandėlio, ties parduotuvėmis sunkvežimių sumažėjo dešimtis kartų.
„Pastaruoju metu į daugumą „Norfos“ parduotuvių per dieną atvažiuoja tik po du ar tris sunkvežimius.
Vienas jų atveža įvairius trumpo galiojimo maisto produktus, kitas – šviežią mėsą. Trečiasis pramonines prekes atveža tam tikrą savaitės dieną. Ir tik didžiausiose parduotuvėse, kur prekių nuperkama gerokai daugiau, jų atgabenama dažniau“, – sakė D.Dundulis.
Jo teigimu, prekių gamintojams bei tiekėjams tokia sistema ir patraukli, ir racionali. Jiems reikia įdarbinti mažiau vairuotojų prekėms išvežioti, nes didieji sunkvežimiai gaminius atveža tik į vieną vietą – „Rivonos“ centrinį sandėlį Kėdainiuose.
„Šiuolaikinė prekių pristatymo sistema vairuotojų ir transporto priemonių poreikį tam pačiam prekių kiekiui pristatyti sumažino maždaug penkis kartus. Be to, tokia sistema daug našesnė, tvaresnė ir ekologiškesnė, nes kiekvienai tonai prekių išvežioti sudeginama gerokai mažiau degalų“, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
IT ir užsakymų pokyčiai
Pradėjus prekes parduotuvėms tiekti centralizuotai jose nebeliko nei apskaitininkų, nei prekių priėmėjų.
Automatizuota sistema, kuri parduotuvėse naudojama prekėms užsakyti, atlieka būtent apskaitininkų darbą.
Kiekvienas padėklas centriniame sandėlyje, ant kurio sukraunamos kelių rūšių prekės, turi savo kodą.
Atvežus juos į parduotuves kodą nuskaito informacinių technologijų (IT) sistemos – prekės užpajamuojamos, o darbuotojai gauna informaciją, kas yra atgabenta ant konkretaus padėklo.
Be to, IT sistemos šiuo metu pateikia daugybę tikslių duomenų ir ataskaitų, kurių analizė parduotuvių vadovams padeda priimti tinkamus sprendimus.
„Kartais pasitaiko padėklo komplektavimo klaidų, todėl prekių surinkimas pagal užsakymą sandėlyje yra filmuojamas. Prireikus parduotuvės darbuotojai gali informuoti „Rivonos“ sandėlį apie neatitikimus, kurie būna operatyviai pašalinami“, – aiškino D.Dundulis.
Centriniam sandėliui užsakymai kiekvienoje parduotuvėje suformuojami automatiškai, IT sistemai įvertinus, kiek ir kokių greitos apyvartos prekių buvo parduota ankstesnę dieną.
Atsižvelgdama į šiuos duomenis centrinio sandėlio IT sistema suformuoja užsakymus prekių gamintojams ir tiekėjams.
Prekių kelias nuo atgabenimo ir iškrovimo ant priėmimo rampos iki lentynų prekybos salėse taip pat gerokai sutrumpėjo. Mat padėklai su prekėmis, kurių apskaita atliekama ypač greitai, aplenkia parduotuvių sandėlius.
Darbuotojai prekes nugabena tiesiai prie tam tikrų lentynų ir ten jas sukrauna.
„Prekių sukrovimas į lentynas parduotuvėse per tris mūsų veiklos dešimtmečius iš esmės nesikeitė. Tai padaro darbuotojai ir šio darbo automatizuoti vis dar neįmanoma.
Tiesa, šiuo metu darbuotojai naudojasi kainų spausdintuvais. Ten pat, prie lentynų, jie išsispausdina reikiamo formato kainų etiketes.
Jiems nebereikia, kaip anksčiau, nuolat vaikščioti prie administracijos patalpoje esančių spausdintuvų ir karpyti ant didelio lapo išspausdintų etikečių“, – pabrėžė D.Dundulis.
Darbus paskirsto programa
Per tris dešimtmečius pasikeitė ir darbo organizavimas parduotuvėse.
Pavyzdžiui, pirmadieniais šviežių vaisių ir daržovių į „Norfos“ parduotuves nevežama, nes tądien vyksta jų išpardavimas ir vakarais, baigiantis parduotuvių darbo laikui, to skyriaus lentynos būna ištuštėjusios.
Antradienio rytą, prieš atidarant parduotuves, darbuotojai jas išvalo ir užpildo šviežiausiomis prekėmis.
Visomis kitomis savaitės dienomis daržovės ir vaisiai perrenkami prieš parduotuvių atidarymą – lentynos ir ekspozicinės erdvės papildomos naujomis šios kategorijos prekėmis.
„Ši darbo organizavimo sistema nulemia, kad rytais atidarius parduotuves sandėliuose nebebūna tą rytą atvežtų šviežių maisto produktų. Visi jie būna sudėti į lentynas bei vitrinas ir pirkėjai gali rinktis tai, ko jiems reikia“, – teigė „Norfos“ vadovas.
Anot jo, pasitaiko, kad kai kurių šviežių prekių vakarais pritrūksta, užtat rytais pirkėjai visuomet randa ką tik iš centrinio sandėlio atvežtų šviežių prekių.
Svarbu ir tai, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojų darbą organizuoja ir jų darbo grafikus sudaro pačios bendrovės sumanyta ir maždaug prieš dešimtmetį sukurta IT programa.
Parduotuvių vadovams nebereikia ir gaišti daugybės valandų, kad paskirstytų darbus.
Naudojant IT programą įvertinamos visų parduotuvės darbuotojų galimos atlikti funkcijos – jų yra apie trisdešimt.
Prioriteto tvarka, atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją, jiems paskirstomos darbo valandos ir užduotys 15 minučių intervalais.
Pavyzdžiui, numatoma, kuris darbuotojas tądien tam tikru laiku turi sudėti prekes į numatytas lentynas, o kuris – dirbti kasoje. Pasak D.Dundulio, vien ši įvaldyta sistema darbuotojų darbo efektyvumą padidino apie 20–30 proc.