Kibernetinio saugumo ekspertas, IT specialistas Marius Pareščius naujienų portalui Lrytas sako, kad jis turi bent kelias skirtingas versijas, kam galėjo prisireikti nusiurbti tokį didelį kiekį duomenų apie gyventojų turimą NT turtą.
Vis dėlto viešai jis kol kas panoro kalbėti tik apie vieną versiją. Ekspertas spėja, kad kažkam galėjo prireikti duomenų bazės su NT vertėmis. „Tikėtina, brokerių ar NT supirkimo darbui“, – savo feisbuko paskyroje rašė M. Pareščius.
Jis taip pat pridūrė: „Pasakas apie asmens duomenų užsienio žvalgybai galime atmesti, tikslas kitas. Palaukime, ką papasakos tyrėjai, kai išnagrinės aplinkybes ir suras galimus užsakovus.“
I. Ruginienė – apie nutekintus RC duomenis: Prezidentūra žinojo jau anksčiau
Su M. Pareščiumi susisiekus telefonu, jis sutiko paaiškinti, kodėl kalba būtent apie NT verslą.
Pasak jo, duomenų reikia visiems, tačiau nutekėję duomenys nėra pilnos apimties, vadinasi, į juos galėjo taikytis su konkrečiu tikslu.
Susiję straipsniai
„Aš apklausiau savo sekėjus, kurie jų duomenys nutekėjo, ką jie mato ataskaitose RC. Mano nuomone, daugiausia buvo surinkinėjami išrašai iš didžiųjų miestų. Manau, kad nebuvo taikytasi į konkrečius žmones, bet orientuojamasi į tam tikroje geografinėje vietovėje esančius NT objektus ir tų objektų išrašus.
Nes dalis žmonių turi NT daugiau nei buvo ištraukta duomenų apie juos. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie turi būstą Vilniuje, Kaune, tuos būstus nuomoja ir dar kelis sklypus turi regione, bet jais niekas nesidomėjo. Manau, kad galėjo būti padarytas visų didmiesčių sąrašas galimų NT objektų ir tų objektų identifikatorius, o paieška atlikta ne pagal savininką, bet pagal identifikatorių“, – tokią versiją kelia IT specialistas.
Be to, jis priduria, kad tokiu būdu asmenys galėjo gauti ne tik informaciją apie NT vertes, bet ir tvarkingą NT savininkų sąrašą su visais jų kontaktiniais duomenimis.
„Tada gali užsiimti brokeriniais veiksmais pardavinėdamas ir atstovaudamas savo pardavėjui, taigi, tau reikia ir vertės, ir kontaktų, o juos gausi šiek tiek kitokiais būdais“, – dėsto M. Pareščius.
Jis taip pat priduria, kad turi dar bent 7 versijas, kam galėjo būti naudingi iš RC nusiurbti duomenys. Anot kibernetinio saugumo eksperto, nė vienos versijos jis kol kas neatmetė.
ELTA primena, kad įtariama, jog galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas antradienį patvirtino, kad duomenys nutekėjo per Migracijos departamentą, kuris yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. RC tuo metu yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įstaiga.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas savo ruožtu sakė apie duomenų nutekėjimą sužinojęs praėjusį trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas pirmadienį teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš įmonės registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot buvusio direktoriaus, apie situaciją iškart buvo informuota ir EIM vadovybė, ir Nacionalinis krizių valdymo centras.
Pasirodžius informacijai apie galimą duomenų nutekinimą, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas skelbė, kad tikėtina, jog šią operaciją galėjo vykdyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, plačiau žinomos senuoju pavadinimu GRU, kibernetiniai padaliniai.
Internetinėje RC svetainėje gyventojai nuo pirmadienio vakaro gali pasitikrinti, ar jų asmens duomenys buvo nutekinti.