Ž. Pinskuvienės „vokelių“ byla – merė buvo apklausta kaip specialioji liudytoja

„Įvertinus ir išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, 2025 m. gruodžio mėn. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika“, – atsakyme Eltai teigė Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Prokuratūros atstovė patvirtino Eltos duomenis, kad Ž. Pinskuvienė šiame tyrime buvo apklausta kaip specialioji liudytoja.

„Tyrimo metu jūsų paklausime minimas asmuo buvo apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką“, – teigė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ž. Pinskuvienė buvo apklausta kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą galimai nusikalstamą veiką. Visuomenėje tai žinoma kaip specialiojo liudytojo sąvoka.

Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir ją galimai padarė būtent šis asmuo, tačiau tokių duomenų nepakanka įtariamojo statusui suteikti.

Minėtas prokuratūros nutarimas nutraukti tyrimą yra įsiteisėjęs, jis nebuvo apskųstas.

ELTA primena, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba minėtą ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi 2024 m. gegužę po Apeliacinio teismo nutarties. Šis tyrimas buvo pradėtas, kai teismas paskelbė nuosprendį buvusiai „Danielitos“ buhalterei.

Iš pradžių šią bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, jis apklausė liudytojus ir išanalizavo ekspertų išvadas. Teismas pripažino, jog 2008–2018 m. „Danielitos“ darbuotojai gavo neoficialų bendrovėje neapskaitytą darbo užmokestį – iš viso 51 tūkst. 411 eurų. Šių bylos aplinkybių nepaneigė ir nuteistosios skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas.

„Vertindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės versija, jog apgaulingą bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su bendrovės akcininke Ž. Pinskuviene, įmonės vadove A. Bareckiene ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta“, – tada paskelbė Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistos „Danielitos“ buhalterės skundą.

Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad nuteista buhalterė Olga V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo parodymuose nurodė, kad akcininkė Ž. Pinskuvienė bei jos sutuoktinis Jonas Pinskus naudojosi įmonės turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu savinosi įmonės pinigines lėšas. Akcininkės Ž. Pinskuvienės nurodymu ir su jos žinia buvo vykdomas ir neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimas darbuotojams ir kitiems asmenims už darbą ir įvairias paslaugas.

Laikraštį „Širvintų kraštas“ leidžiančios bendrovės „Danielita“ buvusi buhalterė minimoje byloje buvo nuteista už apgaulingos apskaitos tvarkymą ir daugiau nei 83 tūkst. eurų pasisavinimą iš įmonės. Tačiau tame pačiame buvusios darbuotojos nuosprendyje dviejų instancijų teismai taip pat konstatavo, kad nepaneigti nuteistosios ir liudytojų teiginiai, jog įmonėje, su kuria susijusi Pinskų šeima, algos buvo mokamos ir „vokeliuose“.

Buvusios buhalterės baudžiamojoje byloje teisėsauga tyrė 2007–2019 metų laikotarpį, įvairiais laikotarpiais šioje įmonėje pareigas ėjo ir akcininke buvo dabartinė Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė.

Ji oficialiai skelbia, kad 2004–2005 m. buvo „Danielitos“ direktore, 2012–2013 m. ėjo „Danielitos“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, o nuo 2014 m. buvo „Danielitos“ komercijos direktore.

Ž. Pinskuvienė ir jos vyras J. Pinskus šioje baudžiamojoje byloje 2022 m. buvo apklausti kaip liudytojai. Sutuoktiniai neigė, kad darbuotojams buvo mokamos ir neoficialios algos.

Nuteista buvusi įmonės buhalterė Olga V. teismus tikino, kad įmonėje dirbdama 2007–2019 m. nepasisavino nė vieno euro ir kaltės dėl pinigų pasisavinimo nepripažįsta.

Pasak nuteistosios, dalis pinigų, kurie buvo pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą, buvo išgryninti ir išmokėti darbuotojams kaip neapskaityti priedai – neoficialus darbo užmokestis. Apie 70 tūkst. eurų suma buvo panaudota įmonės reikmėms. Ji teigė, kad išgrynindavo pinigus, nes reikėjo atsiskaityti už remontus, aplinkos priežiūrą, dovanų pirkimą.

Olga V. teismui pasakojo, kad įmonėje trūkdavo pinigų net laikraščio spausdinimui, ji apie tai informuodavo Ž. Pinskuvienę, kuri esą sakydavo, kad kažką sugalvos ir pasitars su vyru. Sutuoktinis Ž. Pinskuvienei atsakęs, kad jie turi suktis kaip išmano ir patys ieškoti sprendimo.

Laikraštis „Širvintų kraštas“ buvo spausdinamas Lenkijoje. Buvęs bendrovės vadovas Gintaras Bielskis teisme pasakojo, kad, kai nebūdavo pinigų ir lenkai iškeldavo ultimatumą, kad laikraščio nebus, Olga V. ieškojo pinigų spausdinimui.

Olga V. teisme pasakojo, kad bendrovėje „Danielita“ pradėjo dirbti 2007 m. ir dirbo iki 2019 m. Praėjus nepilniems metams po įsidarbinimo, akcininkai nusprendė, kad įmonei yra per didelė našta autorinių sutarčių sudarymas, nes buvo nemaži „Sodros“ mokesčiai, todėl tie, kurie rašo straipsnius, gaus atlyginimus, neapskaitomus niekur – nei pagal darbo, nei pagal autorines sutartis, o bus mokami grynais pinigais, kurie neapskaityti. Bylos duomenimis, kiekvieną kviesdavo pasikalbėti, pasiūlydavo sąlygas, nustatydavo sumą, su kuria darbuotojai sutikdavo.

Olga V. teigė, kad visada sakydavo akcininkams ir vadovams, jog tai yra negerai, taip negalima daryti, kad bus trūkumas, nes tie pinigai nepagrįsti buhalteriniais dokumentais.

Kai 2009 m. pasikeitė akcininkai, Ž. Pinskuvienė tapo vienintele akcininke. Tą patį mėnesį iš Kęstučio Pakalnio kitos įmonės buvo nupirktas gyvenamasis namas Širvintų centre. Namas apleistas, senas, jo kaina buvo 357 tūkst. litų. Kai jai pateikė dokumentus, Olga V. paklausė vadovės, kodėl tokį turtą įsigyja įmonė už tokią didelę kainą. Jai buvo atsakyta, kad tai yra mokestis už akcijas K. Pakalniui.

Duodama parodymus teismui, Olga V. pasakojo, kad 2014 m. liepą Vilniuje buvo nupirktas 81 kv. metro naujos statybos gyvenamasis butas, jis buvo su daline apdaila, įmonė pilnai suremontavo tą butą pagal sąskaitas faktūras, kurias pristatydavo akcininkai, tikriausiai samdydavo kažkokius žmones, bet remonto paslaugų sutarčių nebuvo. Tais pačiais metais šis butas buvo išnuomotas akcininkų dukrai už 144 eurų į mėnesį nuomos mokestį.

Kaip rašoma teismo dokumentuose, Olga V. teismui pasakojo, kad 2008 m. Ž. Pinskuvienė asmeniškai nusipirko butą Širvintose, jį perdarė į administracines patalpas ir sudarė sutartį su Ž. Pinskuviene, kad tas patalpas nuomosis iš savęs pačios, nuomos mokestis buvo 2500 litų į mėnesį. Pasak buhalterės, remonto išlaidos dėl buto įrengimo padengė „Danielita“, yra tai patvirtinantis dokumentas.

Buvusi „Danielitos“ buhalterė taip pat liudijo, kad kiekvienais metais per Kalėdas buvo pastatyta kalėdinė eglutė, ant kurios kabėdavo vokeliai, kuriuose būdavo 100 Lt, vėliau – 50 arba 100 Eur.

„Per Velykas irgi būdavo piniginės dovanos, jos būdavo iš įmonės kasos. Taip daryti nurodė Živilė“, – tvirtino Olga V.

„Nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad susidėti dovanoms nereikia, įmonė gali pasveikinti savo darbuotojus piniginėmis dovanomis, kurios taip pat neatsispindėjo nei darbo užmokesčio apskaitoje, kaip dovanos, ir darbo sutartyje, kad darbuotojams bus mokamos premijos ar paskatos“, – liudijo buvusi buhalterė.

Ji mano, kad dalis liudytojų nepasakojo apie išmokėtus priedus – neoficialius atlyginimus, nes, jos nuomone, dalis darbuotojų, buvusių ar esamų, bylos nagrinėjimo metu dirbo „Danielitoje“, t. y. Gintaras Bielskis, Remigijus Bonikatas (prieš kurį laiką miręs – ELTA), Romas Zibalas buvo tarybos, taip pat Ž. Pinskuvienės partijos nariais, yra jai pavaldūs žmonės.