Nors Vilniuje būstų poreikis auga, jų pasiūlą ir netgi įperkamumą apsunkina paties miesto reikalavimas, kad pirmi naujų daugiabučių aukštai būtų skirti komercijai.

Net patys verslo atstovai pabrėžė, kad vien patalpų atsiradimas prekių ar paslaugų poreikio nesukuria. Ypač miegamuosiuose rajonuose, kur klientų srautai būna gerokai mažesni.

Todėl nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams tokias patalpas tampa vis sudėtingiau parduoti, o jų išlaikymo našta galiausiai padidina būsto kainas pirkėjams.

NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sakė suprantantis miesto siekį kurti gyvus rajonus su daugiafunkcėmis patalpomis, tačiau pabrėžė: ne kiekviena miesto vieta tam yra tinkama.

[[ge:lrytas:lrytas:42837178]]

Kaip pavyzdį jis minėjo projektą Baltupiuose, kuriame iš 12 komercinių patalpų nupirktos vos 2, o iš 167 butų laisvas likęs tik vienas. O netoli Paupio komercinės patalpos sulaukė didelio susidomėjimo – ten yra judresnė miesto dalis, daugiau traukos objektų, todėl ši vieta verslams tiko kur kas labiau.

Ekonomistas Marius Dubnikovas pridūrė, kad toks reikalavimas didina konkurenciją tarp komercinių patalpų plėtotojų, taigi automatiškai patalpos turi pigti, o už tai sumoka gyventojai.

[[ge:lrytas:lrytas:42966852]][[ge:lrytas:lrytas:42944891]][[ge:lrytas:lrytas:42902343]]

„Vilniuje jau dabar NT įperkamumas nėra aukštas, trūksta pigesnio būsto. Tad šiuo atveju atsiranda interesų konfliktas: miestas, reguliuodamas savo plėtrą, prisideda prie kainų augimo ir žmonės negali įsigyti NT. Ar mes to norime?“ – svarstė ekonomistas.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Gintauto Bartkaus teigimu, toks reguliavimas yra probleminis, nes realų poreikį geriausiai parodo pati rinka ir paklausa.

„Tarp gyventojų poreikių ir verslo turi formuotis natūrali pusiausvyra – to neįmanoma sukurti privalomais nurodymais. Valdžia neturi nei galimybių, nei visos rinkos informacijos nuspręsti, ar konkrečioje vietoje reikalingi prekybos plotai, kitos komercinės erdvės“, – pabrėžė jis.

Anot G.Bartkaus, jei tam tikroje vietoje egzistuoja paslaugų ar prekybos poreikis, verslas natūraliai ras galimybių tai pasiūlyti, o plėtotojai bus suinteresuoti sudaryti tam sąlygas. Šiuo atveju išankstinis patalpų paskirties reguliavimas kuria paklausos neatitinkančius sprendimus.

M.Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas reikalavimas ir suvaržymas, kai plėtotojas negali pats pasirinkti efektyviausio sprendimo, pakelia galutinę NT kainą. Pavyzdžiui, komercinės patalpos dažnai būna išnuomojamos su mažesne marža, nes jų kaina yra mažesnė nei gyvenamųjų patalpų, o tai didina likusių kvadratinių metrų savikainą ir galiausiai – galutinę kainą.

„Šiandien trūksta ne komercinių patalpų, o būsto. Gyvenamųjų patalpų rinka kaista, komercinių yra atvėsusi, todėl didinti jų pasiūlą nėra racionalu“, – tikino ekonomistas.

M.Chmieliauskas patvirtino, kad komercinių patalpų vertė yra mažesnė nei būsto. Pavyzdžiui, Baltupiuose 1 kvadratinis metras gyvenamojo ploto vidutiniškai kainuoja apie 3,5 tūkst. eurų, o komercinių patalpų – apie 2,8 tūkst. eurų.

Plėtotojui tai reiškia apie 700 eurų skirtumą už kiekvieną kvadratinį metrą.

Būstas sostinėje ir taip vargiai įperkamas, o savivaldybė pasistengė, kad jis būtų dar brangesnis