Jau netrukus baigsis terminas įteisinti nelegaliai įrengtus gėlo požeminio vandens gręžinius. Iki 2026 m. liepos 31 d. to nepadarę gyventojai rizikuoja sulaukti baudų, o neteisėtai įrengtus gręžinius gali tekti net likviduoti.

Šiuo metu įteisinimo procesas yra supaprastintas – nereikalaujama vandens tyrimų, o gręžinio pasas išduodamas nemokamai. Vienintelis mokestis – 15 eurų. Jis sumokamas vieną kartą. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad iki šios datos gręžinys neprivalo būti jau įregistruotas Žemės gelmių registre. Iki liepos 31 d. turi būti pateiktas prašymas ir visi kiti reikalingi dokumentai. O tai padariusiems gręžinių savininkams jokios nuobaudos negresia.

Kol galioja laikinasis įstatymas, gręžinių savininkams itin paprasta užregistruoti nelegaliai naudojamą gręžinį, nėra nustatomos jokios papildomos pareigos ir negresia jokios sankcijos. Būtent dėl visų šių priežasčių gręžinį verta įregistruoti. Specialistai neigia ir mitą, kad įregistravus gręžinį teks pradėti mokėti už vandenį.

Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kas laukia gyventojų, kai baigs galioti minėtas laikinasis įstatymas.

[[ge:lrytas:lrytas:42483126]]

Aplinkos ministerija sako, kad gyventojams, norintiems įteisinti gręžinį ir nesulaukti jokių sankcijų, terminas nebus pratęsiamas. Po liepos 31 d. nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami, o įteisinimas po šios datos galios tik naujai įrengtiems gręžiniams. Taip pat, kaip pažymėjo specialistai, kaip ir iki šiol, ateityje bus vykdoma gręžinių įsirengimo kontrolė.

Kas laukia neįteisinus nelegalaus gręžinio

[[ge:lrytas:lrytas:42908773]][[ge:lrytas:lrytas:42836880]][[ge:lrytas:lrytas:41613340]][[ge:lrytas:lrytas:40847920]]

Pasidomėjome, kas laukia gyventojų, kurie nespės įteisinti savo vandens gręžinių iki nustatytos datos, kai baigs galioti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, ir ar bus taikomos baudos ar kitos sankcijos už neįteisintus ir nelegaliai naudojamus gręžinius po šio termino.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Valentina Tuskenytė pažymėjo, kad ministerija kartu su Lietuvos geologijos tarnyba įvertino savivaldybių pateiktą informaciją bei ankstesnio reglamentavimo taikymo praktiką ir jos trūkumus.

Ji taip pat nurodė, kad gręžiniams įteisinti pagal supaprastintą tvarką buvo skirtas pakankamas laikotarpis – nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d. Todėl laikinojo įstatymo galiojimo pratęsti neplanuojama.

„Apsvarstėme trumpalaikes ir ilgalaikes alternatyvas dėl Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių įteisinimo proceso ir manome, kad efektyvesnis ir racionalesnis sprendimas būtų Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme numatyti ilgalaikę gręžinių, įrengtų nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įteisinimo tvarką, pvz., panašią į savavališkos statybos įteisinimo procesą. Taip būtų apribota piktnaudžiavimo galimybė ir nustatytas aiškus ir vientisas teisinis reglamentavimas“, – teigė ji.

Be to, kaip nurodė patarėja, tobulėjantys kontrolės įrankiai (Nuotekų tvarkymo informacinė sistema, papildyta duomenimis iš Žemės gelmių registro), duomenys apie įrengtą centralizuoto viešojo vandens tiekimo sistemą palengvins nelegalių gręžinių paiešką.

„Pasibaigus 4-rių metų, atleidžiant nuo ekonominių ir teisinių sankcijų, terminui ir neįteisinus Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, asmuo privalės gręžinį likviduoti ir jam vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka bus skirta bauda“, – sakė ji.

Jai pritarė ir Aplinkos apsaugos departemnatas (AAD), pažymėdamas, kad asmenims, nepasinaudojusiems laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu sudarytomis teisinėmis prielaidomis įregistruoti esamus ir Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius Žemės gelmių registre arba įrašyti į Žemės gelmių registrą gręžinio savininko duomenis, atsiranda administracinė atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) ir prievolė likviduoti sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba savo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį.

[[ge:lrytas:lrytas:43231304]]

„Individualių gręžinių požeminiam vandeniui išgauti stebėsena vykdoma Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS). Atsakingos institucijos gręžinių stebėseną ir priežiūrą vykdo per NTIS sistemą.

Įvertinant tai, kad dar galioja Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo nuostatos, sudarančios teisines prielaidas asmenims įteisinti gręžinius, šiuo metu namų ūkiai netikrinami.

Nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių, AAD nuolat vykdo pažeidimų, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK 262 straipsnyje „Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimas“, prevenciją – gavęs pranešimus ar informaciją apie gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus neteisėtai įrengiant gręžinius ir juos naudojant požeminiam vandeniui išgauti, aiškinasi ir nustato pažeidėjus“, – nurodė AAD.

Kokios baudos gresia

Aplinkos apsaugos departemantas nurodė, kad fiziniams ir juridiniams asmenims taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), juridinių asmenų atsakomybė taip pat numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme.

ANK 262 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą asmenims nuo 250 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 450 iki 850 eurų.

ANK 262 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad požeminio vandens naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1 500 eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:43231350]]

ANK 262 straipsnio 21 dalis. Šio straipsnio 20 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 800 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 600 iki 2 500 eurų.

ANK 262 straipsnio 231 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, už tai gresia bauda nuo 650 iki 1 100 eurų. Straipsnio papildymas 231 dalimi įsigalioja 2025–05–01.

Aplinkos apsaugos įstatymo 114 straipsnyje taip pat numatyta administracinė atsakomybė:

Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 350 eurų.

Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 250 iki 450 eurų.

Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 1 900 eurų.

Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio ir (ar) angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą nuo 900 iki 3 000 eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos. Už tai gresia bauda nuo 650 iki 1 100 eurų.

Ar įteisinus gręžinį reikės mokėti už vandenį?

V. Tuskenytė pastebėjo, kad visuomenėje ėmė sklandyti mitas, jog įteisinus gręžinį reikės pradėti mokėti už vandenį. Tačiau šį mitą ji neigia ir sako, kad gręžinį įregistruoti svarbu dėl kitų priežasčių.

[[ge:lrytas:lrytas:43231301]]

„Pastebėjome, kad šio proceso pradžioje sklandė mitas, kad visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad tai netiesa.

Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 kub. m ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Šis reikalavimas galioja ir dabar. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą)“, – paaiškino ji.

Kodėl svarbu įregistruoti gręžinį

V. Tuskenytė teigė, kad efektyvesnis ir racionalesnis sprendimas būtų Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme numatyti ilgalaikę gręžinių, įrengtų nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įteisinimo tvarką, pvz., panašią į savavališkos statybos įteisinimo procesą. Taip, anot jos, būtų apribota piktnaudžiavimo galimybė ir nustatytas aiškus ir vientisas teisinis reglamentavimas. Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Žemės gelmių įstatymo projektą.

Tuo tarpu Lietuvos geologijos tarnybos komunikacijos vadovė Jurgita Jasiūnienė pažymėjo, kad gręžinių registravimas svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius.

„Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai“, – teigė ji.

Anot LGT atstovės, nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu.

„Jie kelia grėsmę požeminiams vandens ištekliams: netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį ar net paskleisti taršą į kaimynines teritorijas, todėl registruoti gręžiniai leidžia užtikrinti, kad jie įrengti ir eksploatuojami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai padeda apsaugoti ne tik gamtą, bet ir pačius vartotojus bei jų kaimynus, ypač gyvenančius urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse, kur netinkamai įrengtas gręžinys gali turėti įtakos kaimyninių teritorijų vandens kokybei“, – pažymėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:43231298]]

Be to, kaip nurodė J. Jasiūnienė, aiškus gręžinių teisinis statusas yra būtinas planuojant teritorijų plėtrą, kad ši būtų suderinta su tvaraus vandens naudojimo principais ir užtikrintų ilgalaikį švaraus geriamojo vandens prieinamumą.

„Gręžinių registras padeda išvengti nelegalios veiklos, kai gręžiniai įrengiami be leidimų, nesilaikant techninių ir aplinkosauginių normų. Pats savininkas registruoti gręžinio Žemės gelmių registre negali – tai privalo padaryti gręžinį įrengusi įmonė. O jeigu įmonė neturi leidimo tirti žemės gelmes, ji gręžinio neįregistruos ir gręžinys liks nelegalus.

Antra, tokios įmonės išvis neturi teisės įrengti gręžinių, todėl su užsakovu nesudaro sutarčių (arba sudaro negaliojančias), neturi kvalifikuotų specialistų, todėl negarantuoja įrengimo kokybės. Taigi, atsiradus gedimui, gręžinio savininkas negalės reikalauti, kad gedimas būtų pašalintas. Dar vienas svarbus aspektas – tokios įmonės negali parengti projekto, būtino norint įrengti gręžinį. Registruotas gręžinys padidina sklypo vertę“, – nurodė ji.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojai privalo žinoti, kad adatiniai gręžiniai – tokie pat gręžiniai, kaip ir visi kiti. Šis įrenginys naudojamas požeminio vandens gavybai, jis laikomas gręžiniu ir jam taikomi visi įregistravimo reikalavimai.

Gręžinys, šulinys ir „adata“ – ar visus reikia įteisinti?

Gyventojai neretai susiduria ir su dar vienu svarbiu klausimu – kuo skiriasi gręžinys, šulinys ir „adata“ bei kuriuos reikia registruoti, o kurių ne.

Kaip jau anksčiau teigė LGT Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Reda Reipšleger, reikia žinoti, kad tai du skirtingi įrenginiai – skiriasi jų konstrukcija ir teisinis reguliavimas.

Gręžinys

Gręžskylė apribota sienelėmis ir dugnu, viduje įmontuoti vamzdžiai. Skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams. Visi gręžiniai, įrengti Lietuvos Respublikos teritorijos sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Baltijos jūroje, privalo būti registruoti Žemės gelmių registro gręžinių dalyje.

Šulinys

Kastinė plati (dažniausiai 1–3 m skersmens) anga. Sienelės tvirtinamos betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis. Skirtas gruntiniam vandeniui pasiekti, dažniausiai vienam namų ūkiui. Registruojamas VĮ Registrų centre. Netaikomas gręžinių įteisinimo įstatymas.

„Gyventojai neretai klausia, ar reikia įteisinti „vandens adatą“ (dar vadinamą adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa, mini gręžiniu). Atkreipiame dėmesį, kad šis įrenginys naudojamas požeminio vandens gavybai, jis laikomas gręžiniu ir jam taikomi visi įteisinimo reikalavimai“, – sakė R. Reipšleger.

Įspėja individualių namų savininkus: tai atlikti privaloma, o laiko liko labai mažai