Baigiantis spaliui turėjo prasidėti tiesioginiai skrydžiai iš Palangos oro uosto į Tenerifę. Tačiau skraidyti ketinusi Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ šią savaitę paskelbė, kad tokių planų atsisakoma.

Būtų kaip ir nieko ypatinga, nes oro linijos savo planus keičia ne taip ir retai. Išskyrus vieną aplinkybę – pačios „airBaltic“ padėtis šiuo metu nepavydėtina.

Kompanija dar 2024 m. išplatino net 380 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su itin aukštomis metinėmis palūkanomis – 14,5 proc.

Jų išpirkimo terminas sueis tik 2029 m., tačiau laikas vis tiek spaudžia. Mat jau netrukus turi būti sumokėtos palūkanos, o bendrovės sąskaitose, panašu, švilpauja vėjai.

[[ge:lrytas:lrytas:43348241]]

Pirmajame skolintojų, tarp kurių yra ir 50 mln. eurų į obligacijas įsūdžiusi Latvijos vyriausybė, susirinkime nieko nutarti nepavyko, nes nebuvo kvorumo.

Antrasis laukia rugpjūčio 17 dieną, tačiau ar po jo kas nors paaiškės, lieka neaišku.

[[ge:lrytas:lrytas:43292678]][[ge:lrytas:lrytas:43250986]][[ge:lrytas:lrytas:43522684]]

Žinoma tik tiek, kad bendrovė dirba nuostolingai. Iki 2019 m. ji sugebėdavo uždirbti po kelis milijonus eurų pelno kasmet, bet pandemija buvo negailestinga įmonei, kuri iš esmės atnaujino orlaivių parką, bet lėktuvai negalėjo skraidyti.

Užpernai nuostoliai siekė per 118 mln. eurų, pernai jie sumažėjo iki 44,3 mln. eurų ir netgi buvo pasiekta rekordinė apyvarta – beveik 780 mln. eurų.

Itin nemaloniai turi jaustis Latvijos vyriausybė, kuri valdo apie 88 proc. oro linijų akcijų (dar apie 10 proc. – Vokietijos „Lufthansa“, likusias – smulkieji investuotojai). Mat Latvija nacionalinei oro kompanijai šįmet pavasarį, kai smarkiai pabrango aviaciniai degalai, suteikė dar 30 mln. eurų paskolą ir daugiau, remiantis ES teise, nebegali remti avialinijų tokiu ar panašiais būdais.

Bet „airBaltic“ pačiai Latvijai yra itin svarbi. Jau vien dėl to, kad ji pati tiesiogiai suteikia darbą maždaug 3 tūkstančiams žmonių, o netiesiogiai, įskaičiavus visą turizmo ir aptarnavimo sektorių, – dar maždaug tris kartus daugiau.

Todėl manoma, kad šios bendrovės indėlis į Latvijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) gali siekti iki pusantro procento, o gal net ir daugiau.

Pačios oro linijos turi ir kitokių įsipareigojimų – turimą daugiau nei pusšimčio lėktuvų „Airbus A220–300“ parką jos numačiusios padidinti kone iki šimto, o toks sandoris reiškia dar maždaug tris milijardus eurų išlaidų. Tiesa, dabar jau aiškėja, kad tokių planų greičiausiai bus atsisakyta.

Vis dėlto nepanašu, kad tai būtų milžinas molinėmis kojomis. Pirmiausia dėl veiklos modelio. Dalis turimų orlaivių yra nuomojama, o ši veikla kol kas davė stabilias pajamas.

Tik pastaruoju metu nuomos paklausa ėmė menkti, o tai tiesiogiai atsiliepia finansų srautams.

Kita vertus, latvių įmonė yra labai stipriai įsitvirtinusi Baltijos šalių rinkoje, ypač po to, kai joje neliko nei Estijos „Nordica“, nei „Lietuvos avialinijų“, nei trumpai gyvavusios „Air Lithuania“.

Vien mūsų šalyje ji atlieka apie 15 proc. skrydžių ir skraidina maždaug tokią pat dalį keleivių. Negana to, ji skraido į Europą kone strateginėmis kryptimis.

Galima manyti, kad blogiausiu atveju ši vieta tuščia neliks, bet tai naivu. Pirmiausia, kaip rodo išnykusi kryptis į verslui svarbų Londono Sičio oro uostą, naują operatorių surasti nėra lengva ir tai tikrai vienu ar kitokiu būdu kainuoja.

Antra, jei populiariausiais maršrutais vietoj patogių „airBaltic“ lėktuvų ims skraidinti tik vadinamosios mažų kainų oro linijos, tai investuotojų akyse niekaip nepridės mūsų šaliai daugiau patrauklumo.

Svarstymai apie latvių įmonės ateitį panašesni į būrimą iš kavos tirščių, kol galutinio žodžio netarė kreditoriai ir akcininkai.

Tarp variantų, be vargiai įmanomo bankroto, minima veiklos restruktūrizacija arba didelė finansinė injekcija iš naujo investuotojo, kuris tikėtų įmonės perspektyvomis kad ir tolimesnėje ateityje.

Tačiau tokių stambių investuotojų rasti nelengva.

Žinoma, Vokietijos „Lufthansa“, po savo sparnu priglaudusi ne vienos Europos šalies oro linijas, sugebėtų tai padaryti, tačiau klausimas, ar to norės.

Kita vertus, dabartinė „airBaltic“ vadovybė jau kuris laikas siekia įmonę paversti ne vien latviška, o Baltijos šalių oro bendrove. Planuojant išankstinį „airBaltic“ akcijų platinimą biržoje (jis ne itin seniai buvo atšauktas dėl sudėtingos įmonės padėties) buvo tikimasi pritraukti labai rimtų investuotojų ir iš Estijos, ir iš Lietuvos.

Tad mūsų šalies verslo bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas: o kodėl neįsigijus sunkumų turinčios oro kompanijos? Galbūt be ambicingo plano turėti šimto naujausių orlaivių parką ateityje – juk užtektų ir dabartinio. Juolab kad šio regiono oro sostinė po daugelio metų pertraukos iš Rygos persikėlė į Vilnių pagal keleivių srautą.

Prisidėti prie kompanijos akcininkų Latvijos vyriausybė Lietuvai ir Estijai siūlė ir anksčiau.

Tarkime, didžiausia kliūtis būtų finansai – iš kur paimti tiek pinigų? Variantų yra. Pavyzdžiui, bendras valstybės ir verslo projektas, ypač turint galvoje, jog Lietuva nėra suteikusi vienkartinės paramos oro bendrovei ir gali tai padaryti, kad ir dar daugiau pasiskolindama užsienio rinkose.

Tai būtų sėkmingas būdas reikšmingai padidinti tiek šalies BVP, tiek svarbiausių krypčių pasiekiamumą oro transportu.

Investicija – gana rizikinga, tačiau, tikėtina, atsipirksianti.

Kaimynų oro linijoms ne pyragai – tačiau Lietuva iš to gali išpešti ir naudos