Naujais mokslo metais dalies Lietuvos mokyklų laukia permainos. Vienur jos išliks tik pakeitusios pavadinimą, kitur – duris užvers visam laikui.

Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, nuo rugsėjo šalyje bus uždaryta viena bendrojo ugdymo mokykla, o dar 12 bus reorganizuotos – jos taps kitų mokyklų skyriais. Be to, dar žinoma, kad bus uždarytas ir vienos savivaldybės mokyklos skyrius.

Ministerija pabrėžia, kad sprendimus dėl mokyklų tinklo priima ne ji, o savivaldybių tarybos, kurios vertina mokinių skaičių, vietos bendruomenių poreikius ir vadovaujasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėmis. Jos teigimu, mokyklų reorganizavimą dažniausiai lemia savivaldybių nurodomos priežastys – kritiškai mažas mokinių skaičius, švietimo įstaigų tinklo ir valdymo optimizavimas bei siekis racionaliau panaudoti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus sako, kad teigiamai vertina praėjusiais metais priimtus pakeitimus, leidusius išsaugoti dalį gimnazijų, tačiau dabartinė tvarka, jo nuomone, vis dar nėra pakankamai lanksti.

[[ge:lrytas:lrytas:42531955]]

„Praėjusiais mokslo metais apie 40 savivaldybių išlaikė vyresniąsias gimnazijų klases, prie jų finansavimo prisidėdamos po 50 proc. Tai yra pozityvus dalykas. Tačiau mes nesame patenkinti ir nesutinkame su tuo, kad tas prisidėjimas nėra proporcingas. Pavyzdžiui, vienoje klasėje gali trūkti vieno vaiko iki 21 mokinio, tačiau vis tiek reikia prisidėti 50 proc. Kitoje klasėje gali būti tik 12 vaikų, tačiau taip pat reikia prisidėti 50 proc. Dėl šio dalyko nesutariame su ministerija“, – aiškino jis.

Kurios Lietuvos ugdymo įstaigos bus reorganizuojamos, o kurių visai neliks?

[[ge:lrytas:lrytas:42924650]][[ge:lrytas:lrytas:42863370]][[ge:lrytas:lrytas:43193013]][[ge:lrytas:lrytas:43017555]]

Nuo rugsėjo reorganizuojamos šios mokyklos ir darželiai:

Joniškio r. Skaistgirio gimnazija ir Joniškio r. Žagarės gimnazija bus sujungtos į Joniškio r. Žiemgalos gimnaziją.

Kauno r. Vandžiogalos gimnazija bus prijungta prie Kauno r. Babtų gimnazijos.

Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla taps Kėdainių r. Akademijos gimnazijos dalimi.

Kėdainių r. Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“ bus prijungta prie Kėdainių Senamiesčio progimnazijos.

Pakruojo r. Rozalimo pradinė mokykla taps Pakruojo r. Balsių pagrindinės mokyklos skyriumi.

Panevėžio r. Naujamiesčio mokykla bus prijungta prie Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos.

Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras bus prijungtas prie Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazijos.

Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazija taps Trakų r. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos dalimi.

Trakų r. Aukštadvario mokykla-darželis „Gandriukas“ bus prijungtas prie Trakų r. Aukštadvario gimnazijos.

Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinė mokykla taps Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos skyriumi.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija bus prijungta prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos.

Viena mokykla bus uždaryta

Šiemet vienintelė uždaroma bendrojo ugdymo mokykla – Zarasų rajono Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinė mokykla.

Kaip teigė N. Barauskienė, šiais mokslo metais joje mokėsi 66 mokiniai, iš jų 10 ikimokyklinio ugdymo vaikų. Mokykloje jau nebebuvo suformuotos 1, 2, 3 ir 5 klasės, o joje buvo registruota 11 mokytojų pareigybių.

Tuo tarpu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Sigita Keršienė, sprendimą likviduoti Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinę mokyklą lėmė ne viena aplinkybė, bet ilgalaikė mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija ir iš jos kylantys teisės aktų reikalavimai mokyklų tinklui.

Anot jos, 2025–2026 mokslo metų pradžioje mokykloje buvo 66 ugdytiniai, iš jų 54 mokėsi 1–10 klasėse, 10 vaikų lankė ikimokyklinio, o 2 – priešmokyklinio ugdymo grupes. 2026 m. rugsėjo 1 d., kaip paaiškino S. Keršienė, mokinių būtų likę mažiau nei 60, todėl mokykla kaip atskiras juridinis vienetas nebegalėtų tęsti veiklos pagal bendrojo ugdymo mokykloms taikomus teisės aktų kriterijus.

„Svarbu ir tai, kad tik keletas mokinių gyvena pačioje Antazavėje. Didžioji dalis vaikų į mokyklą jau dabar yra pavežami iš kitų gyvenamųjų vietovių. Vasario mėnesio duomenimis iš mokykloje besimokančių 61 mokinio, mokykliniais autobusais ir priemiestinio transporto maršrutais pavežami 52 mokiniai.

Organizuojant mokinių pavėžėjimą, mokyklinių autobusų maršrutai jau buvo planuojami centralizuotai tiek apjungiant abiejų arti viena kitos esančių mokyklų (Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ir Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinės mokyklos)“, – naujienų portalui Lrytas atsiųstame komentare dėstė S. Keršienė.

Mokinių mažėjimo pasekmės buvo matomos dar iki mokyklos likvidavimo

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja pažymėjo, kas šiais mokslo metais iš pradinių klasių buvo suformuota tik ketvirta klasė, o penkta klasė apskritai nebuvo suformuota, kitose klasėse mokinių skaičius buvo ties minimalia 8 mokinių riba.

Tai, anot jos, reiškia, kad mokykla nebeturėjo nuoseklaus klasių komplektavimo ir nebegalėjo užtikrinti ilgalaikio visų pagrindinio ugdymo pakopų tęstinumo. Todėl mokyklos likvidavimas buvo savalaikis procesas, priimtas tada, kai realios ir teisės aktų reikalavimus atitinkančios alternatyvos mokyklai veikti savarankiškai jau nebebuvo.

„Alternatyva mokyklą prijungti prie Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ir palikti Antazavėje kaip ugdymo skyrių buvo vertinta. Toks sprendimas buvo įtrauktas ir į ankstesnį mokyklų tinklo pertvarkos planą, tačiau nebuvo įgyvendintas, nes naujausi mokinių skaičiaus duomenys parodė, kad ir skyriaus modelis nebūtų racionalus bei ilgalaikis.

Praktiškai susidarytų situacija, kai dauguma vaikų tuo pačiu autobusu būtų vežami Dusetų kryptimi, keli išliptų Antazavėje, o likusieji važiuotų dar apie 6 kilometrus iki Dusetų. Toks modelis reikštų atskiro skyriaus, patalpų ir darbuotojų išlaikymą dėl labai nedidelio vietoje liekančių mokinių skaičiaus, nors daugumai vaikų ugdymo įstaiga Dusetose yra pasiekiama tuo pačiu pavėžėjimo maršrutu. Todėl prijungimas nebūtų išsprendęs pagrindinės problemos, o tik trumpam atidėjęs neišvengiamą sprendimą“, – aiškino ji.

S. Keršienė taip pat pažymėjo, kad dauguma mokinių nuo rugsėjo mokysis artimiausioje Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje. Dalis šeimų gali pasirinkti Zarasų miesto mokyklas, jeigu pagal gyvenamąją vietą ar susisiekimą jos joms yra arčiau arba patogiau pasiekiamos. Taip pat dalis vyresniųjų (9–10 klasių) mokinių svarsto galimybę tęsti mokymąsi Zarasų profesinėje mokykloje.

Mokyklų tinklo pertvarkos plane, pasak jos, įtvirtinta, kad mokiniai ugdymą tęs artimiausioje pagal gyvenamąją vietą mokykloje.

Vis dėlto galutinis mokyklos pasirinkimas yra tėvų rankose, jei tėvai kreipiasi, atskiros situacijos aptariamos, o savivaldybė, kaip ir iki šiol, užtikrins mokinių pavėžėjimą iki artimiausios mokyklos.

Kas laukia darbuotojų ir mokytojų

Kaip įvardijo S. Keršienė, mokykloje dirba 42 darbuotojai, tačiau šis skaičius, anot jos, nereiškia, kad tiek žmonių liks be darbo.

„Kai kurie darbuotojai dirba keliose pareigose, dalis pedagogų jau dirba ir kitose rajono ugdymo įstaigose.

Šiuo metu daugumos darbuotojų situacijos jau yra sprendžiamos individualiai: dalis darbuotojų planuoja išeiti į pensiją, dalis tariasi dėl darbo kitose įstaigose, o kai kurie jau dabar turi kitą darbovietę.

Todėl šiuo metu tiksliai pasakyti, kiek žmonių galiausiai liks be darbo, dar negalima. Pagal šiuo metu turimą informaciją tikėtina, kad tokių darbuotojų bus vienetai, tačiau galutinį skaičių bus galima pateikti tik užbaigus visus individualius susitarimus. Žinoma, visiems atleidžiamiems mokyklos darbuotojams bus užtikrinamos visos Darbo kodekse numatytos garantijos“, – pažymėjo ji.

Kaip teigiama, sprendimas nutraukti mokyklos veiklą ir ją likviduoti priimtas ne vien dėl finansinių priežasčių.

„Pirmiausia buvo vertinama, ar mokykla turi pakankamą mokinių skaičių, ar gali teisėtai ir nuosekliai komplektuoti klases, ar užtikrinamas ugdymo tęstinumas ir kokybė. Įvertinus faktinę situaciją tapo aišku, kad atskiros mokyklos arba jos skyriaus išlaikymas nebeatitiktų nei mokinių skaičiaus, nei racionalaus mokyklų tinklo organizavimo principų. Taigi, nors tokie sprendimai emociškai sunkūs, tačiau buvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas mokyklą likviduoti 2026 m. rugpjūčio 31 d.“, – teigė S. Keršienė.

Uždaromi ir skyriai – viename jų darbą praras visi

Vis daugiau anksčiau reorganizuotų ir skyriais tapusių mokyklų taip pat uždaromos. Jau žinoma, kad nuo rudens durų nebeatvers Kelmės „Kražantės“ progimnazijos Liolių skyrius, o dirbę mokytojai liks be darbo.

Kaip naujienų portalui Lrytas teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, iš Kelmės „Kražantės“ progimnazijos buvo gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

„Iš 110 darbuotojų įspėti 22 dirbantieji: 9 įvairių disciplinų mokytojai, 3 ikimokyklinio ugdymo mokytojai, 3 valytojai, ūkio darbuotojai ir kt. Numatoma atleisti LR darbo kodekso 63 straipsnyje sąlygomis nurodytomis nuo š. m. rugsėjo 1 d.“, – nurodė ji.

Pažymima, kad atleidimo priežastys – Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. 2026 m. balandžio 30 d. sprendimu „Dėl Kelmės progimnazijos vidaus struktūros pertvarkos“.

Susisiekus su Kelmės „Kražantės“ progimnazijos direktore Laime Simėniene, ji paaiškino, kad sprendimas uždaryti mokyklą priimtas dėl to, kad nebeliko mokinių.

„Nebeliko vaikų. Jau praėjusiais metais pradėjo stipriai mažėti. O kai klasėje vaikų skaičius yra ribinis, tai vos vienam išėjus sugriūva visas komplektas. Taip atsitiko, kad šiemet subyrėjo dar daugiau klasių komplektų ir dėl to buvo nuspręsta uždaryti mokyklą“, – sakė ji.

Kaip patvirtino direktorė, bus atleidžiami 22 darbuotojai.

„Jiems buvo pasiūlyta dirbti kitose mokyklose, tačiau visi pasirinko kol kas nedirbti. Tiek mokytojai, tiek aptarnaujantis personalas. Dalis mokytojų dirba dar kitose mokyklose, tai jiems tik krūvis sumažės, bet jų irgi nedaug. O visi kiti mokytojai buvo atvažiuojantys“, – paaiškino direktorė.

Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė naujienų portalui Lrytas atsiųstame komentare patikslino, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2026 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-136 „Dėl Kelmės „Kražantės“ progimnazijos vidaus struktūros pertvarkos“, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. uždaromas Kelmės „Kražantės“ progimnazijos Liolių skyrius.

„Skyriuje 2026–2027 mokslo metais planavo mokytis mažiau nei 25 mokiniai, todėl, įvertinusi skyriaus išlaikymo kaštus, mokinių skaičių ir ateities perspektyvas, Kelmės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pertvarkyti progimnazijos vidaus struktūrą ir uždaryti šį skyrių. Skyriuje dirbo 22 darbuotojai.

Daliai darbuotojų, tarp jų mokytojams dalykininkams, vairuotojams ir kitiems specialistams pasiūlytas darbas kitose Kelmės rajono ugdymo įstaigose“, – nurodė J. Zaleckienė. Pasak jos, šis klausimas buvo plačiai aptartas su Kelmės „Kražantės“ progimnazijos ir Kelmės rajono Liolių seniūnijos bendruomenėmis.

Vyko vieši susitikimai, o sprendimo projektas buvo svarstytas Kelmės rajono savivaldybės tarybos komitetuose bei tarybos posėdyje.

Stabdo įsipareigojimai Europos Sąjungai

Dėl mokinių skaičiaus mažinimo klasėse, anot J. Mickaus, mokyklų tinklo taisykles bus galima pakeisti tada, kai ministerija, Vyriausybė ir Lietuva nebebus įsipareigojusios Europos Sąjungai dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų naudojimo.

Jis aiškino, kad kol kas tas susitarimas galioja, todėl mokinių skaičiaus klasėse mažinti negalima, kad vėliau nereikėtų grąžinti lėšų.

„Ankstesnė Vyriausybė, prieš keletą metų, kai buvo skiriamos RRF lėšos, įsipareigojo optimizuoti mokyklų tinklą. Buvo nustatyta, kad mažiausias mokinių skaičius gimnazijos klasėje turi būti 21 mokinys. Jeigu mokinių mažiau, mokykla turi būti reorganizuojama. Tokie buvo įsipareigojimai ir jie galioja dar šiais metais. Ten yra ir daugiau įvairių sąlygų.

Jeigu dabar taisyklės būtų keičiamos, gali tekti tas lėšas grąžinti. Toks buvo susitarimas“, – teigė J. Mickus.

Šiais metais, pasak jo, nenusimato radikalių mokyklų tinklo taisyklių pakeitimų. Tačiau savivaldybės mano, kad jų reikėtų.

„Reikėtų, kad daugiau galių būtų suteikta savivaldybėms ir valstybei.

Nenorėčiau kategoriškai teigti, kad tai leistų išvengti daugiau mokyklų uždarymų ar reorganizacijų. Tačiau esmė yra ta, kad kiekvienoje savivaldybėje situacija skirtinga. Jeigu norime išlaikyti mokyklą, turi būti pakankamas mokinių skaičius ir mokytojų. O, kaip žinote, trūksta ir mokytojų, ir mokinių.

Todėl kiekviena savivaldybė situaciją vertina individualiai. Jeigu mato galimybę ir perspektyvą, vertina, kokią įtaką mokyklos uždarymas turėtų tos gyvenvietės ateičiai.

Mokykla yra vienas svarbiausių argumentų, kad žmonėms nereikėtų vaikų vežioti keliolikos kilometrų, o pačiam vaikui nereikėtų kasdien važiuoti tokio atstumo į mokyklą.

Valstybė dažniausiai žiūri į ekonominį kontekstą, tačiau reikėtų žiūrėti ir į vaiką, į jo emocinę savijautą. Kai vaikui kiekvieną rytą reikia keltis, važiuoti keliolika ar net keliasdešimt kilometrų į mokyklą, po to grįžti namo ir dar ruošti namų darbus, tai jau tampa problema. Tačiau tai, atrodo, niekam nebeįdomu. Lieka tik pinigų klausimas. Visų dėmesys krypsta į pinigus, o ne į žmogų“, – dėstė J. Mickus.

Pasidomėjis, ar savivaldybės pajėgios pačios savarankiškai steigti ir išlaikyti mokyklas, jis aiškino, kad vietos savivaldos įstatyme numatyta, jog kiekviena savivaldybė steigia ir išlaiko tas įstaigas, kurios atitinka vietos gyventojų poreikius.

„Jeigu gyventojai to nori ir tai neprieštarauja teisės aktams, savivaldybė gali tai daryti.

Savivaldybės ir steigia, ir išlaiko mokyklas. Visos ūkinės išlaidos, komunaliniai mokesčiai, pastatų išlaikymas – visa tai yra savivaldybių atsakomybė ir finansuojama iš savivaldybių biudžetų. Valstybė skiria tik ugdymo lėšas.

Kiekvienoje mokykloje situacija skirtinga – viskas priklauso nuo mokinių skaičiaus. Pastatai lieka tie patys, tačiau vaikų mažėja, todėl vieno vaiko išlaikymo kaštai didėja.

Dar vienas svarbus klausimas – mokinių pavėžėjimas. Šiems metams Vyriausybės programoje buvo numatyta skirti lėšų mokykliniams autobusams įsigyti, tačiau šiais metais tokių lėšų nebuvo skirta. Todėl savivaldybės autobusus perka iš savo lėšų. Tai taip pat yra reikšmingos papildomos išlaidos savivaldybėms“, – vardijo LSA atstovas.

Dauguma mokyklų veiklos nenutrauks

ŠMSM duomenimis, nuo rugsėjo reorganizuojamos mokyklos ir toliau veiks tose pačiose patalpose, tačiau jau kaip kitų ugdymo įstaigų padaliniai.

Anot ministerijos, tokiais atvejais mokiniai paprastai ir toliau mokosi toje pačioje vietoje, darbą tęsia ir mokytojai, o pareigų dažniausiai netenka tik mokyklų vadovai.

„Reorganizavimas nereiškia įstaigos uždarymo – mokykla ir toliau veikia kaip kitos švietimo įstaigos dalis“, – pabrėžia ministerija.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais buvo pakeistos Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės. Atsižvelgus į regionų švietimo bendruomenių siūlymus, nuspręsta leisti formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, o mokyklos steigėjas papildomai skiria 50 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti.

Pasak ŠMSM, šis sprendimas leido išsaugoti daugiau kaip 40 gimnazijų įvairiose Lietuvos savivaldybėse.

Nuo rugsėjo – pokyčiai Lietuvos mokyklose: vienas reorganizuos, o kitas – visai uždarys Kas laukia mokytojų