Rekordiškai kaitri šių metų vasara didžiojoje Europos dalyje, o Baltijos šalyse – permaininga tikriausiai stabdys 2026-ųjų atvykstamojo Lietuvos turizmo plėtrą.

Statistika rodo, kad atvykstamojo ir lietuvių išvykstamojo turizmo balansas ypač pastaruosius penkerius metus itin sparčiai blogėja. Tai atspindi mūsų šalyje užsieniečių išleidžiami pinigai ir Lietuvos piliečių išlaidos užsienyje.

2019 m. pinigų srautų skirtumas, kitaip sakant, turizmo importo ir eksporto deficitas, sudarė 66 mln. eurų, 2022 m. siekė jau 150 mln. eurų, o 2025 m. pašoko net iki 267 mln. eurų. Tikėtina, kad šiemet šis deficitas dar padidės.

Tai nereiškia, kad Lietuvos turizmo sektorius užsieniečiams tampa vis mažiau patrauklus. Atvykstančių turistų po pandemijos metų mūsų šalyje daugėja, bet tai vyksta lėčiau nei auga į užsienį keliaujančių, ten poilsiaujančių ir išlaidaujančių lietuvių srautai.

[[ge:lrytas:lrytas:43386093]]

Viena vertus, tai rodo, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų gana sparčiai turtėja.

Iš pradžių mūsiškiai rinkosi pigesnes poilsio vietas, kaip antai Egiptą, Bulgariją, vėliau vis labiau traukė Turkijos viešbučiai, siūlantys nebrangias ir patogias paslaugas „viskas įskaičiuota“, o dabar jau ne tik Graikijos, bet ir Italijos, Ispanijos ar net Prancūzijos Žydrojo Kranto kurortų kainos lietuviams tapo įveikiamos.

[[ge:lrytas:lrytas:43531884]][[ge:lrytas:lrytas:43594913]][[ge:lrytas:lrytas:43644502]]

Kita vertus, išvykstamasis turizmas šalies ekonomikai irgi naudingas, kai kartu plėtojamas ir atykstamasis, neleidžiantis susidaryti labai dideliam disbalansui.

Lietuva negali pasigirti saulėtu oru ir šilta jūra, bet turistams gali pasiūlyti vaizdingą gamtą, jaukius, savitus miestus, dabar jau ir gerą aptarnavimą bei nakvynės sąlygas, kokybišką maistą. Vis dėlto kol kas atvykstamojo turizmo sektoriaus įnašas į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) gerokai menkesnis negu vidutiniškai ES šalyse.

Skaičiuojamas tiesioginis turizmo poveikis ekonomikai – viešbučių, poilsio namų, kelionių organizatorių, maitinimo pajamos ir netiesioginis – šio sektoriaus užsakymai kitoms gamybos ir paslaugų įmonėms.

Manoma, kad netiesioginis įnašas į šalies BVP netgi didesnis.

Skelbiama, kad tiesiogiai turizmo sektorius sukuria apie 1,8 proc. Lietuvos BVP, o netiesiogiai – 3,1 proc., tad bendrai jo pajamos sudaro maždaug 5 proc. šalies BVP. Tačiau tai dukart mažiau negu vidutiniškai ES.

Būtų galima sakyti, kad Lietuva dėl vėsaus klimato ir gamtinių ar geografinių sąlygų negali prilygti tarp pasaulio turistų labai populiarioms Pietų ir Vakarų Europos šalims, bet gerokai atsiliekama ir nuo Baltijos kaimynių Latvijos ir Estijos, kurių padėtis panaši į mūsų.

Naujausių palyginamųjų statistikos duomenų stinga, bet ankstesniais metais skaičiuojant turizmo įplaukas vienam šalies gyventojui smarkiai atsilikome nuo Latvijos ir dar labiau nuo Estijos.

Tai lemia seniai žinomos priežastys. Latvija yra viduryje tarp Baltijos šalių, jos pajūris daug ilgesnis nei Lietuvos, sostinė Ryga taip pat prie jūros, o daugiausia užsienio turistų pritraukiantis Vilnius nuo jos nutolęs 300 kilometrų, ir didelė svečių dalis apsiriboja tik viešnage šiame mieste.

Be to, latviai turi savo oro vežėją „airBaltic“, tiesa, pastaruoju metu išgyvenantį krizę.

Šiaip ar taip, daugėjo bendrovės skrydžių ir iš Vilniaus, bet istoriškai Ryga ir greta jos esantis kurortas Jūrmala daug geriau žinoma kelionių kryptis bent jau pokomunistinių valstybių gyventojams nei Lietuvos sostinė.

Žinoma, šis pranašumas ilgainiui gali sunykti.

Talinas turi kitą didžiulį privalumą – artumą ir puikų susisiekimą su Helsinkiu. Dar sovietiniais laikais suomiai masiškai plūdo į Taliną.

Estijos sostinės patrauklumas dar išlieka, bet ankstesnis privalumas – daug žemesnės nei Suomijoje kainos – gerokai sumenko.

Prekių ir paslaugų kainos visose Baltijos šalyse smarkiai priartėjo prie vakarietiško lygio, o kai kuriais atvejais net jį viršijo. Net, pavyzdžiui, kavos puodelis tokiose Pietų šalyse kaip Portugalija, Ispanija ar Italija ne labiausiai prestižinėse vietose kainuoja maždaug perpus pigiau nei Lietuvoje.

[[ge:lrytas:lrytas:43690601]]

Todėl nenuostabu, kad vis daugiau lietuvių renkasi ne Baltijos pajūrį, o Viduržemio jūros kurortus. Panašiai elgiasi ir kaimyninių šalių poilsiautojai.

Žinoma, tai nereiškia, kad užsienio turistų Lietuvoje apskritai mažėja. Stebimas augimas, tik jis lėtas.

Svečių iš kaimyninės Lenkijos ir Skandinavijos šalių iš viso nedaugėja, nostalgijos turistų iš Vokietijos į Klaipėdą ir Neringą, ypač kai užsivėrė Kaliningrado kraštu paversta didelė dalis Rytų Prūsijos, neišvengiamai mažėja.

Bet Lietuvoje – ypač Druskininkuose – vis dažniau lankosi Izraelyje gyvenantys buvę Sovietų Sąjungos gyventojai žydai.

Vėsūs Lietuvos orai jiems tikra palaima po didžiulių karščių Pažadėtojoje žemėje, dabar dar ir varginamoje karo Viduriniuose Rytuose.

Į Lietuvą dažniau užsuka ir turistai iš JAV, Vakarų Europos.

Regis, Lietuva nestovi vietoje ir siūlo vis daugiau gerų poilsio namų, viešbučių, SPA centrų, įvairesnių pramogų.

Vadinasi, galime sulaukti ir daugiau užsienio turistų, bet jiems mūsų šalis neturi atrodyti nesaugi dėl Ukrainoje vykstančio karo. Kol kas pagąsdinimų netrūksta.

Lietuviai masiškai veža pinigus svetur: paaiškino, kodėl Lietuva pralaimi šią kovą (7)