Tam, kad nulūžtų Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) svetainėje esantis elektros tiekimo sutrikimų žemėlapis, nereikėjo nė kibernetinės atakos ar karo. Užteko gamtos įsikišimo.

Naujienų portalo Lrytas kalbinti IT ekspertai negali atsistebėti, kaip ESO galėjo šitaip suklupti ir atvirai prakalbo apie sistemines problemas.

Maža to, imta baimintis, kas būtų jei Lietuvos energetikos infrastruktūrą užpultų programišiai, galintys elektrą atjungti keliais mygtukų paspaudimais. Būtent taip neseniai taip nutiko Jungtinėje Karalystėje, kurioje vienos elektrinės veikla buvo sutrikdyta net keturias paras.

Turėjo ne tik pagalvoti, bet ir padaryti

[[ge:lrytas:lrytas:43726530]]

Mantas Sasnauskas, IT ekspertas tvirtina, kad audra ESO užklupo visiškai nepasiruošusią.

Jo manymu, svetainė neatlaikė didelio vartotojų srauto ir paprasčiausiai nulūžo. Dėl to šeštadienį vakare žmonės negalėjo joje registruoti elektros tiekimo sutrikimų, o gedimus rodantis žemėlapis nebeveikė. Išsigandę vartotojai ekrane matė užrašą – „System or server error“.

[[ge:lrytas:lrytas:43725778]][[ge:lrytas:lrytas:43732065]][[ge:lrytas:lrytas:43722450]]

„Jie turėjo ne tik pagalvoti apie tai (išaugusį vartotojų srautą svetainėje – red.), bet ir atitikti tam tikrus reguliavimus.

Būna kibernetinės atakos, kai siunčiamas netikras srautas, kad būtų išnaudojamas svetainės resursai. Šiuo atveju tai buvo gyvi vartotojai, kurie siuntė srautą, ir svetainė neatlaikė. (ESO – red.) turėjo pasiruošti disaster recovery plan (nelaimės atkūrimo planas – liet.). Tie planai turi veikti ir jos privalo atlaikyti ne tik kibernetines atakas, bet ir tokias situacijas, kaip šeštadienį ištikusi stichija.

Tai nėra kažkokie stebuklingi technologiniai sprendimai, padedantys išlaikyti tokias sistemas. Verslas jas jau naudoja. Pavyzdžiui, kažkas atsitinka regione ir viena internetinės svetainės sistema yra nulūžusi, tai svetainės kopijos saugomos kitose vietose, kuriose serveriai yra pasiekiami“, – tvirtina IT ekspertas.

Planus vadina niekiniais

Pašnekovas tikisi, kad kilus dideliam visuomenės nepasitenkinimui, ESO ištaisys spragas.

„Tai, kas įvyko buvo aplaidumas. Taip jau buvo su Registrų centru. Kol viskas gerai – niekam neįdomu. Susigriebiama tik tada, kai kažkas nutinka.

Tikėkimės, kad ESO kitam kartui pasiruoš. Bet jei pažiūrėtume į mūsų geopolitinę situaciją ir jei mes būtume patyrę kibernetinę ataką su dabartiniu pasirengimo lygiu – būtų tikrai ne kažkas“, – atvirai sako ekspertas.

M. Sasnauskas stebisi, kad praėjus penkioms dienoms po audros, ESO niekaip nesutvarko sutrikimų žemėlapio. Jis netikslius skaičius rodo ir rugpjūčio 27-ąją.

„Lenda sisteminė problema visoje ESO. Sutrikęs ne tik elektros tiekimas, bet ir pati svetainė. Gal savaitgalį jų IT specialistai nedirbo, – juokiasi pašnekovas. – Įtariu, kad nebuvo aprašytų planų, ką daryti, kai taip nutiks. Net jeigu tie planai yra, vadinasi, jie – niekiniai, nes nesuveikė. Toks vaizdas, kad jie dabar tiesiog kuria naują planą.“

Jis ragina ESO susiimti ir stiprinti savo kibernetinį atsparumą. Jis primena ir apie neseną įvykį Jungtinėje Karalystėje, kai liepos mėnesį, su Irano režimu siejami programišiai net keturioms dienoms sustabdė elektrinės veiklą.

Turėjo būti jau susitvarkiusi

Kritikos ESO negaili ir kibernetikas Marius Pareščius. Jo nuomone, pagrindinė problema buvo tai, kad niekas nenumatė tokio didelio vartotojo srauto vienu metu.

„Aš tai vadinu taip – prasileido. Buvo pradėta ruoštis, bet niekas nemanė, kad bus toks mastas.

ESO susipažinusi apie didelius vartotojų kiekius per kibernetinio saugumo mokymus, per kibernetinio saugumo centro informaciją. Jie turėjo tokius dalykus susitvarkyti. Kodėl jie to nepadarė? Aš tai vadinu neūkiškumu“, – karčių žodžių negaili ir M. Pareščius.

[[ge:lrytas:lrytas:43734211]]

Ketvirtadienį ESO sutrikimų žemėlapyje vis dar rašoma: „Pateikiami duomenys gali vėluoti, todėl pateikiama informacija gali neatspindėti situacijos realiuoju metu. Atsiprašome už laikinus nesklandumus.“ Tačiau laikini nesklandumai tęsiasi jau penktą parą iš eilės.

„Manau čia bėda ne su interneto svetaine, o su visa monitoringo infrastruktūra, kuri turi būti kaupiama ir rodoma paprastiems vartotojams. Aš suprantu, kad yra didelis lankomumas, bet juk ją galima pateikti ne taip operatyviai, išsamiai. Manau, tai apsileidimas“, – priduria jis.

Ragina bausti atsakingus asmenis

M. Pareščius svarsto, kad nebeužtenka lieti apmaudą ir kritikuoti ESO ar kitą valstybės įmonę – reikia pereiti prie asmeninės atsakomybės.

„Lietuvoje mes turėsime ir stichinių nelaimių ir techninio pobūdžio bėdų. Jos pas mus kartojasi kas 3–5 metai. Tai lietus užliejo, tai sniegas užsnigo, tai vėjas užpūtė.

Visa tai reikia reguliuoti kitaip ir bausti atsakingus asmenis, reikia skirti asmenines baudas. Yra kritinės infrastruktūros direktyvos ir įstaigų vadovai už jų vykdymą turi atsakyti asmeniškai. Jie turi gauti ne tik dideles algas, bet ir dideles baudas“, – griežtos pozicijos laikosi kibernetikas.

[[ge:lrytas:lrytas:43734207]]

M. Pareščius sako, kad ESO vadovas, norėdamas toliau išlaikyti savo kėdėje, privalo viešai atsiprašyti gyventojų, senolių, kurie jau penkias dienas sėdi be elektros, ryšio ir prisiimti asmeninę atsakomybę. Jis ironizuoja, kad ESO vadovaujantis Renaldas Radvila šiemet neturėtų pretenduoti ir į metinę premiją.

Primename, kad ESO vadovo darbo užmokestis prieš mokesčius – 14 349 Eur.

„Tai beprecedentė situacija“

ESO atstovė Rasa Juodkienė portalui Lrytas teigia, kad šeštadienį šalyje kilus stichinei audrai, registruotų elektros tinklo pažeidimų ir gyventojų prisijungimų srautas per trumpą laiką pasiekė išskirtinį mastą: momentinis vartotojų kiekis svetainėje išaugo keliasdešimt kartų, o atliekamų sistemos veiksmų ir duomenų užklausų skaičius per valandą padidėjo keliais šimtais kartų.

„Tai beprecedentė situacija ir rekordinis skaičius peržiūrų per trumpą laiką. Skaičiuojame, kad iki dabar ESO svetainėje apsilankė 3 mln. lankytojų“, – skaičiuoja R. Juodkienė.

Anot jos, dėl itin didelio vienu metu besijungiančių lankytojų skaičiaus ir milžiniško sistemą apkrovusio duomenų srauto laikinai sutriko serverių veikla.

[[ge:lrytas:lrytas:43734218]]

„Vertindami susidariusią situaciją operatyviai ėmėmės veiksmų ir jau įgyvendiname techninius sprendimus, kurie didins viešųjų informacinių sistemų pralaidumą ir atsparumą išskirtinėms apkrovoms.

Operatyviai pritaikyti techniniai sprendimai pasiteisino: nors sekmadienį sistemos aktyvumas ir užklausų srautai buvo dar didesni nei šeštadienį, sistemos veikė stabiliai. Taip pat buvo patalpinta speciali forma sutrikimams registruoti.

Apie sutrikusį elektros tiekimą ir pavojingas situacijas kvietėme klientus pranešti mūsų „Facebook“ paskyroje, taip pat info@eso.lt. Šiais kanalais žmonės naudojasi ir dabar, nors www.eso.lt veikia stabiliai“, – užtikrina ji.

Sako, kad žemėlapis veikia

Paklausus, kodėl sutrikimų žemėlapis nesutvarkytas iki šiol, R. Juodkienė teigia, kad jis veikia.

„Tačiau po tokio masto stichijos informacija jame nėra pateikiama automatiškai – registruoti sutrikimai ir operatyvinių brigadų perduodami duomenys pirmiausia tikrinami, analizuojami ir grupuojami. Tai daroma tam, kad gyventojams būtų pateikiama kuo tikslesnė informacija, nebūtų dubliuojami nepatikrinti ar pasikartojantys pranešimai.

Duomenų pateikimo procesas vykdomas su papildomu vertinimu, o duomenų srautai ir sistemų stabilumas yra nuolat stebimi. Esant situacijoms, kai informacija gali keistis, gyventojams taip pat pateikiami įspėjamieji pranešimai“, – sako ESO atstovė.

R. Juodkienės teigimu, ESO IT infrastruktūros ir sistemų priežiūrą užtikrina specializuoti IT paslaugų partneriai kartu su „Ignitis grupės“ IT komanda.

„Sistemų būklė yra nuolat stebima, o techniniai trikdžiai identifikuojami ir tvarkomi pagal griežtus procesus“, – priduria ji.

Į kibernetinę saugą „investuoja nuolat“

Pastaruoju metu daugėja kibernetinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą. Kaip ESO yra pasirengusi tokioms grėsmėms?

Į šį klausimą R. Juodkienė atsako aptakiai: „Geopolitinė situacija ir technologiniai pokyčiai, įskaitant dirbtinio intelekto įrankių gausėjimą, didina kibernetinių incidentų riziką visame pasaulyje. Kritinės infrastruktūros apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys: nuolat investuojame į pažangius kibernetinio saugumo sprendimus bei atliekame sistemų pažeidžiamumo vertinimus.

IT ir operacinės technologijos yra atskiriamos ir apsaugomos taikant daugiasluoksnius saugumo sprendimus, sistemų atsparumas nuolat vertinamas, o saugumo priemonės atnaujinamos.“

Ekspertai po ESO fiasko prakalbo apie keliskart didesnę grėsmę: „Vadovas pats iškart turi nusibraukti metines premijas“ (16)