Paaiškėjo, kiek atostogų turi europiečiai: lietuviai gali tik pavydėti kitiems

Lietuvoje, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenis, kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, tačiau jų trukmė gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio, šeiminės padėties, sveikatos būklės ar darbo trukmės.

Anot inspekcijos, ilgesnės trukmės atostogos priklauso darbuotojams iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojams su negalia. Dirbant penkias dienas per savaitę jiems suteikiamos 25 darbo dienos atostogų. Pailgintos atostogos skiriamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didele nervine, emocine ar protine įtampa, pavyzdžiui, mokytojams, sveikatos priežiūros ar socialiniams darbuotojams.

„Darbuotojams, dirbantiems aukštos įtampos ar rizikos sąlygomis, būtina užtikrinti ilgesnį poilsio laiką, kad būtų išsaugota jų sveikata ir darbingumas“, – aiškino VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

VDI nurodė, kad papildomos atostogos suteikiamos ir už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, darbą kenksmingomis sąlygomis ar ypatingą darbų pobūdį. Ilgiau nei 10 metų pas tą patį darbdavį dirbantiems darbuotojams suteikiamos trys papildomos dienos. Tam tikrais atvejais skirtingos atostogų rūšys gali būti pasirenkamos arba sumuojamos, o darbo sutartyse ir kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytos darbuotojui palankesnės sąlygos.

Italijos leidinio „Il Sole 24 Ore“ duomenimis, visiems šalies darbuotojams įstatymai garantuoja mažiausiai keturias savaites mokamų kasmetinių atostogų per metus. Kaip teigė žurnalistė Silvia Martelli, dirbant penkias dienas per savaitę tai sudaro 20 darbo dienų, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba viešajame, ar privačiajame sektoriuje.

„Praktikoje dauguma darbuotojų gauna daugiau nei įstatyme nustatytą minimumą, nes darbo sąlygas didele dalimi nustato nacionalinės kolektyvinės sutartys. Jos paprastai numato 26–28 darbo dienas, tačiau konkreti trukmė priklauso nuo sektoriaus, profesijos ir galiojančios sutarties“, – pasakojo S. Martelli.

Remiantis „Il Sole 24 Ore“ duomenimis, papildomų atostogų galimybei įtakos gali turėti ir darbo stažas, o žmonėms su negalia ar šeimos nariams, slaugantiems sunkios negalios artimuosius, numatytos papildomos mokamos atostogos, kurios nelaikomos kasmetinėmis.

Remiantis leidinio „Gazeta Wyborcza“ duomenimis, Lenkijoje darbuotojams, turintiems iki 10 metų stažą, priklauso 20 atostogų dienų, o turintiems daugiau nei 10 metų stažą – 26 dienos.

Kaip teigė žurnalistė Anna Żabińska, į stažą įskaičiuojamas ne tik darbo, bet ir mokymosi laikotarpis, o žmonėms, turintiems sunkų arba vidutinio sunkumo neįgalumą, priklauso 30 dienų atostogų, jei stažas nesiekia 10 metų, ir 36 dienos, jei jis siekia bent 10 metų.

„Lenkijoje darbuotojai taip pat turi teisę į keturias atostogų pagal prašymą dienas per metus. Jos nėra papildomos dienos, o įskaičiuojamos į bendrą atostogų laiką“, – sakė A. Żabińska

Anot jos, kai kurioms viešojo sektoriaus profesijoms taikomos papildomos taisyklės. Mokytojai atostogauja per mokinių atostogas – iš viso maždaug aštuonias savaites arba 56 dienas per metus.

Panaši atostogų trukmė numatyta ir Bulgarijoje. Remiantis Bulgarijos Nacionalinio statistikos instituto 2022 metų duomenimis, visą darbo dieną dirbantys darbuotojai šalyje vidutiniškai turėjo 24 mokamų kasmetinių atostogų dienas.

Kaip teigė Bulgarijos portalo „Mediapool“ žurnalistas Krasenas Nikolovas, šalyje skiriasi ir atostogų trukmė pagal lytis: vyrai vidutiniškai turėjo 23, o moterys – 25 atostogų dienas.

„Viešajame sektoriuje atostogų trukmė gali siekti nuo 20 iki 30 darbo dienų ir priklausyti nuo pareigų bei stažo. Tuo metu mokytojams ir universitetų dėstytojams suteikiama nuo 30 iki 48 darbo dienų kasmetinių atostogų. Privačiajame sektoriuje įstatymai numato mažiausiai 20 darbo dienų, tačiau informacinių technologijų, verslo procesų aptarnavimo ir finansinių paslaugų sektoriuose įmonės įprastai siūlo 22–25 darbo dienas“, – teigė K. Nikolovas.

Remiantis leidinio „El Confidencial“ duomenimis, Ispanijoje įstatymu nustatytas mažiausias mokamų kasmetinių atostogų laikas – 30 kalendorinių dienų per metus, tačiau praktikoje daugelyje kolektyvinių sutarčių ši teisė atitinka 22 arba 23 darbo dienas, nes savaitgaliai ir valstybinės šventės neįtraukiami į skaičiavimą.

Didesnė atostogų trukmė daugiausia priklauso nuo kolektyvinės ar įmonės sutarties, o viešajame sektoriuje – nuo konkrečių taisyklių. Teigiama, kad maždaug 45 proc. kolektyvinių sutarčių numato daugiau atostogų nei įstatyme nustatytas minimumas.

Tuo metu Graikijos leidinio „Efsyn“ duomenimis, šalyje išskirtinė tvarka taikoma valstybės tarnautojams. Vienerius metus išdirbusiems specialistams čia priklauso 20 darbo dienų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 24 dienos, jei dirbama šešias dienas, o atostogų trukmė nuosekliai auga.

„Atostogų trukmė kasmet didinama viena darbo diena, kol pasiekiama 25 dienų riba dirbant penkias dienas arba 30 dienų dirbant šešias dienas per savaitę“, – atskleidė žurnalistė Lena Kyriakidi.

Remiantis „Efsyn“ duomenimis, kasmetinės mokamos atostogos Graikijoje priklauso ir ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, taip pat žmonėms, dirbantiems keliems darbdaviams sutrumpintą darbo dieną.

Remiantis leidinio „Denik Referendum“ duomenimis, Čekijoje kiekvienam darbuotojui turi būti suteikiama mažiausiai 20 darbo dienų apmokamų atostogų per metus.

Žurnalisto Petro Jedličkos teigimu, viešojo sektoriaus ir valstybės administracijos darbuotojams priklauso 25 darbo dienos, o švietimo darbuotojams suteikiamos aštuonios savaitės arba 320 valandų atostogų.

Visgi žurnalistas pabrėžė, jog atostogų ilginimas šalyje dažnai tampa darbuotojų viliojimo objektu. Anot jo, dalis Čekijos įmonių naujiems darbuotojams siūlo 25 atostogų dienas vietoj įstatyme nustatytų 20, tačiau tai darbdaviams nėra privaloma.

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“, Bulgarijos naujienų portalas „Mediapool, Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ ir Lenkijos naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“, Graikijos naujienų portalas „Efsyn“ bei Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“.

Ieva Kniukštienė (ELTA)