Medžių išvartos – ir miškuose, ir kone kiekvienoje sodyboje, bet biokuro gamintojai apie jo kainų krytį nekalba. Jos šiuo metu maždaug 40 proc. aukštesnės nei prieš metus.

Audra, rugpjūčio 22-osios šeštadienį iššukavusi Lietuvą, medžių lūženomis nuklojo kelius, sodybas, valstybinius ir privačius miškus.

„Elektros skirstymo operatoriaus“ brigados iki nutrauktų elektros laidų kasėsi medžio pjūklais skindamosi kelią, tačiau nei nugenėtų šakų krūvos, nei stirtos medienos rąstų, anot biokuro gamintojų, smarkiau šio kuro kainų nepakoreguos.

Laukia palankių kainų

[[ge:lrytas:lrytas:43719409]]

„Dar nesuskubau apžiūrėti visų miško plotų, bet regiu, kad didelės tragedijos nėra. Vėjo gūsiai išguldė medžius tam tikruose masyvuose, o jei ir nulaužė, tai nesutrupino, todėl pavyks ir rąstų išpjauti.

Daugiausia nuostolių iki šiol mums yra padaręs 1999-aisiais siautėjęs uraganas „Anatolijus“.

[[ge:lrytas:lrytas:43708601]][[ge:lrytas:lrytas:43715371]][[ge:lrytas:lrytas:43722370]]

Jis medžius į šipulius sutratino. Sakydavome, kad tik grėbliu juos pavyks išgrėbti“, – kalbėjo šiaulietis miškininkas Kęstutis Aukselis.

Pasak jo, audra „prigamino“ ir medienos, kuri bus tinkama tik biokurui. Tačiau apskritai miško pakraščių ir kiti valomieji kirtimai yra kiekvienų metų darbas.

„Biokurui žaliavą visame miške paruošti būtų neblogai, bet neskubu to daryti. Pernai ji buvo tarsi bevertė – kainos labai mažos, tik tiek, kad viskas buvo išvalyta. Šiuo metu laukiu palankesnių kainų, nuo rugsėjo jos turėtų būti geresnės.

Man paprasčiau parduoti žaliavą, tuomet pačios įmonės viską išsikerta, paruošia, ištraukia iš miško, susmulkina, išsiveža. Viskam juk reikia specialios technikos“, – sakė K.Aukselis.

Pakoreguos, bet nedaug

Kokią įtaką biokuro kainoms padarys vėjovartų, kurios, tikėtina, taps jo gamybai tinkančia žaliava, gausa?

„Audra rinkai duos papildomą kiekį ir apvaliosios medienos, ir biokurui tinkančių kirtimo liekanų. Tačiau šis kiekis nėra toks didelis, kad kainoms padarytų regimą įtaką.

Be to, praeis nemažai laiko, kol medžių išvartos bus sutvarkytos“, – teigė bendrovės „Dzūkijos mediena“ vadovas bei Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos pirmininkas Marius Valukynas.

Pasak jo, rugpjūčio 6-ąją per Pietų Lietuvą praslinkęs galingas škvalas pridarė gerokai daugiau žalos, nes jis Dzūkijoje išvartė ištisus miško masyvus, o šeštadieninė audra, siautėjusi visoje Lietuvoje, vartė pavienius medžius.

„Mūsų įmonei priklausančiuose miškuose rugpjūčio pradžios škvalas išguldė pušis – susidarė apie 5–7 tūkst. kietmetrių pažeistos medienos, o tai apie 200–250 tūkst. eurų žalos.

Tad pastarąsias dvi savaites visus darbus esame sukoncentravę į vėjovartų tvarkymą – dirbame ir savo įmonės miškuose, ir privačių savininkų, kurie prašo pagalbos.

Kadangi vis dar šilta ir šlapia, mediena ant žemės greitai genda, būtina ją kuo skubiau ištraukti iš miško,“ – kalbėjo M.Valukynas.

Pasak jo, biokurą gaminančios įmonės, bent jau tos, kurios priklauso „Litbiomai“, po pastarosios audros nei gyrėsi, nei skundėsi, kad būtų padaugėję žaliavos biomasei gaminti.

„Išverstas medis pirmiausia – pjautinė mediena, kuri gali būti naudojama popieriaus gamybai arba malkoms. Kadangi dabar vėjovartos yra pavienės, gali taip nutikti, kad biomasės niekas nė nerinks.

Nugenėtos šakos bus paliktos supūti, nes jų per mažai, kad žaliavos supirkėjai degintų degalus joms parsigabenti“, – svarstė M.Valukynas.

Brangus šildymo sezonas

Biokuras brangsta. Šiuo metu jis maždaug 40 proc. brangesnis nei pernai rugpjūtį.

Naujienų agentūrai ELTA Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sakė, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms ateinantį šildymo sezoną turės būtent biokuro kainos pokytis.

Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo buvusių 115 iki 150 eurų per mėnesį.

O biokuro gamintojai vis dar kalba apie tai, kad 30–40 proc. padidėjusi kaina padengia kol kas tik pačios biomasės paruošimo savikainą.

„Biokurui reikalingos žaliavos pasiūla rinkoje maža. Kadangi pastarieji metai jos tiekėjams buvo nuostolingi, įmonės nustojo ruošti žaliavą – kirsti krūmokšnius pakelėse, valyti laukuose medžius.

Tokia situacija susiklostė, kai 2022-aisiais pašokusios biomasės kainos paskatino ne tik miškininkus, bet ir pavienius ūkininkus ją ruošti.

Susikaupė jos perteklius ir galop teko viską pigiai – nuostolingai – išparduoti.

Dabar gi susidarė žaliavos trūkumas, o tai ėmė auginti ir jos, ir biokuro kainą“, – aiškino M.Valukynas.

Kita kainų augimo priežastis – įmonės žiemai paruošti ir sandėliuoti biokurą gali tik iš geresnės žaliavos – malkinės medienos, o dėl jos tenka konkuruoti su baldų plokščių gamybos fabrikais.

Pernai vasaros pabaigoje kietmetris malkinės medienos kainavo apie 35 eurus, šiuo metu – kone 60 eurų.

Be to, biokuro gamybos sąnaudas geru trečdaliu padidino ir degalų kainos. Juk prieš metus litras dyzelino kainavo apie 1,6 euro, šiuo metu – apie 2,2 euro.

„Tad šiuo metu biokuro kaina biržoje dar šiek tiek atsilieka nuo jo gamybos sąnaudų“, – teigė pašnekovas.

Sandorių dar neregėti

Ateinančio sezono šilumos kainoms įtakos taip pat turės dar vienas veiksnys. „2025 metų rudenį apie 35 procentus biokuro poreikio sudarė ilgalaikės jo tiekimo sutartys energijos gamybos įmonėms, o šiuo metu jos sudaro tik 18 procentų.

Be to, didžiausias užsakovas yra Vilniaus kogeneracinė jėgainė, tad, atmetus jos įtaką, ilgalaikių sutarčių tėra vienetai.

Tuomet, kai energijos gamintojai nėra iš anksto pasirengę, pradėjus šildymo sezoną biokuro prireikia iš karto visiems. Tad šilumos gamintojai biokuru puola apsirūpinti pagal trumpalaikes – vadinamąsias SPOT – sutartis“, – sakė „Litbioma“ valdybos pirmininkas M.Valukynas.

Pavyzdžiui, jeigu medienos granulių tiekimo sutartis energijos gamintojai būtų sudarę kovą, vos tik baigę šildymo sezoną, už toną būtų mokėję 300 eurų. Dabar tai kainuoja 460–500 eurų.

Urėdija jau įvertino žalą miškams

Rugpjūčio 22-ąją siautėjusi audra Valstybinių miškų urėdijos (VMU) patikėjimo teise valdomuose miškuose pažeidė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos.

VMU specialistų duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai apskaičiuota apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos, o bendras tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Pavieniui audros išverstų ir išlaužytų medžių tūris viršija 130 tūkst. ktm.

Didžiausi audros pažeistos medienos kiekiai nustatyti VMU Dubravos regioniniame padalinyje – 19,1 tūkst. ktm, Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 17,9 tūkst. ktm, Biržų regioniniame padalinyje – 16,8 tūkst. ktm ir Panevėžio regioniniame padalinyje – 9 tūkst. ktm.

Pastaroji audra VMU valdomuose miškuose padarė žalos, kuri jau du kartus viršijo per visus 2025 metus fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.

Mediena užversti ir miškai, ir pakelės, bet biokuro kainos kosminės – paaiškino, kodėl taip yra (4)