Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.
Taip pat aptarta, ar bendrovių investicijų į tinklą tempas ir prioritetai buvo pakankami, kaip veikė pasirengimo ekstremalioms situacijoms sistema ir kodėl papildomi pajėgumai nebuvo pasitelkti anksčiau.
„Stichija gali paaiškinti gedimų mastą, bet ji negali būti atsakymas į visus klausimus. Po 2024 metų audros jau žinojome silpnąsias vietas, todėl šiandien turime labai konkrečiai įvertinti, kas buvo padaryta, kas nepadaryta ir kas už tai atsakingas“, – pranešime sako finansų ministras.
Susiję straipsniai
T. Valio teigimu, reikės įvertinti, kokias finansines pasekmes sukels ši krizė ir kokią jų dalį prisiims pati „Ignitis grupė“.
Pasak ministro, dabartinė situacija bus vertinama ne kaip atskiras įvykis, o platesniame kontekste.
Bus atsižvelgiama į ankstesnių ekstremalių situacijų patirtį, tinklo būklę, investicijų rezultatus, Valstybės kontrolės (VK) ir rinkos reguliuotojo anksčiau identifikuotas problemas, taip pat tai, kaip „Ignitis grupės“ valdymo organai kontroliavo rizikas ir ESO pasirengimą.
„Valstybė valdo beveik 75 procentus „Ignitis grupės“, todėl mano pozicija aiški – valstybė negali būti pasyvi akcininkė. Jei matome, kad strateginės infrastruktūros patikimumas, vartotojų interesai ar pasirengimas krizėms neatitinka to, ko valstybė pagrįstai tikisi, turime ne tik klausti, bet ir priimti sprendimus“, – teigia T. Valys.
Finansų ministerija, įvertinusi susitikime pateiktus atsakymus ir papildomą informaciją, artimiausiu metu pateiks valstybės poziciją dėl tolesnių veiksmų.
Bus vertinamas ne tik ESO pasirengimas ir reagavimas į krizę, bet ir „Ignitis grupės“ valdymo organų vaidmuo užtikrinant tinklo atsparumą, investicijų efektyvumą ir tinkamą rizikų valdymą.
Anksčiau premjeras sakė, kad, po audros elektros vis dar neturint tūkstančiams vartotojų, artėjama prie ribos, kai teks vertinti atsakomybę dėl to, kodėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko taip ilgai.
ELTA primena, kad po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų, vietomis elektros linijos visiškai suniokotos ir naujai reikia tiesti ištisus tinklo ruožus.
Piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Visus likusius sutrikimus bendrovė planuoja pašalinti iki rugsėjo 3 dienos. Anksčiau elektrą visiškai atkurti planuota praėjusį sekmadienį – rugpjūčio 30 d.
ESO teigimu, privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta įprasta tvarka – klientams dėl jos kreiptis nereikės.
Taip pat ESO papildomai supaprastinta tvarka atlygins gyventojams tiesioginius audros nuostolius.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų skaičiuojamų nuostolių Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.