Negalite patikėti, kad Ispanijos ir Italijos gyventojai rengia protesto akcijas prieš turistus iš vėsesnio klimato Europos šalių, kurie masiškai traukia pasimėgauti kaitria saule ir gaiviu jūros vandeniu?

„Kur tai matyta – turistai atveža krūvas pinigų, o jie nepatenkinti!“ – tokį nuostabą atspindintį tekstą dažnai galima perskaityti socialiniuose tinkluose.

Bet Pietų Europos gyventojai jau suprato, kad kartu su atvykėlių pinigais atkeliauja tamsioji turistų antplūdžio pusė – be paliovos brangstantis nekilnojamasis turtas, žaibiškai kylančios kainos kavinėse bei restoranuose, ištisą parą nesiliaujantis triukšmas ir net didėjantis nusikalstamumas.

Gaunami pinigai neatsveria pablogėjusios gyvenimo kokybės.

[[ge:lrytas:lrytas:43726531]]

Panašiai nutiko ir pakaunėje, kur prieš tris dešimtmečius vos kelių dešimčių hektarų plote pradėjo kaltis pirmieji Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) daigai.

Pirmieji metai nieko gero nežadėjo – investuotojai labai atsargiai žiūrėjo į besikuriančią valstybę ir jos siūlomas galimybes plėsti veiklą.

[[ge:lrytas:lrytas:43818350]][[ge:lrytas:lrytas:43813067]][[ge:lrytas:lrytas:43667419]]

Apžiūrėję plyną lauką be jokios infrastruktūros tarp Kauno ir Karmėlavos jie tik atlaidžiai šypsodavosi ir žadėdavo sugrįžti po kelerių metų. Dažniausiai nesugrįždavo.

Kiekviena bent kelių milijonų litų investicija tuo metu buvo laikoma neįtikėtina sėkme, kuria girdavosi tiek vietos valdžia, tiek LEZ valdytojai.

Prireikė maždaug dešimtmečio, kol LEZ veikla tikrai įsibėgėjo. Tuomet investuotojus jau pradėta skaičiuoti dešimtimis, o investicijas – šimtais milijonų eurų. Darbo vietą pakaunėje surado tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialistų.

Aukščiausią pakilimo tašką Kauno LEZ pasiekė tuomet, kai joje įsikūrė visame pasaulyje žinomos pramonės įmonės – „Continental“, „Hella“, „Hollister“, taip pat keli žinomi Lietuvos gamintojai.

Netrukus paaiškėjo, kad šiai pramonės zonai priskirto 534 hektarų ploto žemės sklypo jau nepakanka.

Neseniai pateiktas pasiūlymas į LEZ papildomai įtraukti 336,9 hektaro teritoriją, kurios reikia naujas darbo vietas kuriantiems ir valstybės biudžetą solidžiai papildantiems investuotojams.

Štai tuomet ir kilo LEZ prieigose gyvenančių kauniečių protestų banga.

Nenuostabu – Karmėlavoje, Ramučiuose, Neveronyse ir Palemone įsikūrusių kauniečių gyvenimo sąlygos per porą pastarųjų dešimtmečių smarkiai pasikeitė.

Jų kaimynystėje veikia ne tiktai išsiplėtusi LEZ, bet ir Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų (MBA) apdorojimo bei deginimo gamyklos, vykdoma bei planuojama geležinkelio linijos „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra, ištisą parą rieda sunkiasvorės transporto priemonės.

Gyventojai ne kartą kėlė klausimus dėl triukšmo, kvapų, dulkių ir kitų aplinkosaugos problemų.

Žmonėms nebereikia investicijų ir naujų darbo vietų – jie nori galimybės gyventi bent šiek tiek švaresnėje aplinkoje.

Didžiausią pasipiktinimą sukėlė aplinkybė, kad iš naujai prijungti siūlomos teritorijos net 243 hektarai yra miško teritorija, kuri liko paskutinės atgaivos šaltiniu gyventojams.

Planuojamoje teritorijoje yra senų medynų, įskaitant miško kadastro duomenyse nurodomus 212 metų ąžuolus ir daugiau kaip 100 metų pušynus.

Kauniečiai tikino dar galintys susitaikytu su sprendimu iškirsti medžius Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) prieigose, kur planuojama steigti naują poligoną, tačiau niekaip nepateisina noro naikinti didelius miškų plotus dėl verslo poreikių.

Bendruomenės, seniūnaičiai ir pavieniai gyventojai tiesiog užvertė politikus skundais dėl numatomos LEZ plėtros.

Ir pakaunės gyventojai netrukus sulaukė užtarimo – į jų pusę stojo įtakinga socialdemokratė, Seimo vicepirmininkė O.Leiputė. Iš Kauno kilusi politikė paragino partijos bendražygį premjerą M.Sinkevičių nepritarti planuojamai LEZ plėtrai į Kauno priemiesčio miškus.

Jos nuomone, gyventojų gyvenimo kokybė ir aplinkos išsaugojimas turi būti ne mažiau svarbūs negu ekonominės plėtros tikslai.

O Ramučių ir kitų aplinkinių miestelių senbuviams dabar lengviau suprasti, kodėl populiarių Pietų Europos vietovių gyventojai atvykėlių pinigus mielai iškeistų į ramybę.

Palygino su Pietų Europa: štai kodėl pakaunės gyventojai atsikando gamyklų kaimynystės (1)