Smirdinčios krizės grimasos – šiukšles drabsto kur pakliūva (1)

„Problemą išspręsime labai greitai“, – tai žadėjo Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą liepos mėnesį perėmusi Vilniaus savivaldybė.

Tačiau ar šiukšlių krizė iš tiesų suvaldyta? Per tą laiką savivaldybė nutraukė sutartis su vienomis atliekų tvarkymo bendrovėmis, pasirašė su kitomis. O to rezultatas – atliekos Vilniaus regione pradėtos tvarkyti dvigubai brangiau.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) neseniai pasigyrė, kad jau atlaisvino trečdalį MBA gamyklos teritorijos. Bet joje susikaupusios šiukšlės išvežiotos po kitas aikšteles. Deginti paruoštos atliekos, supresuotos baltomis pakuotėmis, guli „Vilniaus vandenų“ aikštelėje Titnago gatvėje.

VAATC komunikacijos komandos vadovas Germanas Kavalskis „Lietuvos rytui“ teigė, kad į Titnago gatvėje esančią teritoriją atliekos vežamos laikinai: „Spalį planuojame pradėti Vilniaus MBA gamyklos atstatymo darbus, todėl šiuo metu atlaisviname statyboms reikalingas teritorijos erdves. Vėliau šios atliekos bus perduotos Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ).“

Anot VAATC atstovo, laikinas sprendimas pasirinktas dėl to, kad šiuo metu deginti paruoštų atliekų yra daugiau nei jų gali priimti VKJ. Dabar jėgainė degina minimalų kiekį atliekų.

Dar dalis atliekų išgabenta į Kazokiškių sąvartyną (Elektrėnų sav.). Dėl to triukšmą jau kelia vietos gyventojai, spėliojantys, ar tik VAATC neatsikrato nerūšiuotų atliekų.

Gyventojams ėmus dalintis šiukšlių nuotraukomis, kuriose matyti ir plastiko gabalai, VAATC įtikinėjo, kad į sąvartyną patenka tik tos atliekos, kurių rūšiuoti ir perdirbti nebėra galimybių. Siekdamas patikrinti šiuos teiginius Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą.

„Veiksmų būta, tačiau aplinkos tarša dėl to nesumažėjo“, – apie bandymus spręsti Vilniaus regiono šiukšlių krizę sakė Elektrėnų meras.

Jo teigimu, gyventojai ir toliau kenčia nuo smarvės, o sąvartynuose besigaminančio sieros vandenilio koncentracija viršija leistinas normas.

Smarvę dėl Kazokiškėse esančio sąvartyno gyventojai kenčia jau apie dešimtmetį, o šių metų kovą dėl aplinkos taršos teko skelbti ekstremaliąją situaciją, kuri neatšaukta iki šiol.

Negana to, vasarą Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo (ESOV) sprendimu į regiono sąvartyną Kazokiškėse buvo pradėtos vežti nerūšiuotos atliekos.

Elektrėnų savivaldybės ESOV šiuos darbus uždraudė. Be to, buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašant įvertinti šio sprendimo teisėtumą ir galimas pasekmes.

Pareigūnai piktnaudžiavimo neįžvelgė ir tyrimo nepradėjo.

Elektrėnų meras nesyk kreipėsi į aplinkosaugininkus, o kartu su kolegomis iš aplinkinių savivaldybių – ir į kitas institucijas, kad Kazokiškėse esantis sąvartynas būtų uždarytas ir surasta kita vieta atliekoms.

Anot G.Ratkevičiaus, aplinkosaugininkai jau yra nustatę tris pažeidimus, kurių užtenka, kad sąvartynas būtų uždarytas.

Liepos pabaigoje VAATC nutraukė sutartį su ilgiau nei dešimtmetį regiono atliekas tvarkiusia bendrove „Energesman“ ir be konkurso pasirinko naujus atliekų tvarkytojus, kuriems moka dvigubai didesnę kainą nei gaudavo „Energesman“. Naujų sutarčių vertė jau viršija 9 mln. eurų.

Neseniai skelbta, kad VAATC pasirašė papildomus susitarimus su komunalines atliekas tvarkančiomis įmonėmis „Ecoservice“ ir „Ekobazė“, kurios surinks ir apdoros atliekas iš skirtingų Vilniaus teritorijų.

Solidžias sumas VAATC žada atseikėti ir biologinių atliekų perdirbėjams. Liepos 31-ąją centras sudarė sutartį su bendrove „Horeca sprendimai“ dėl biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo paslaugų.

VAATC už toną sutvarkytų atliekų sutiko sumokėti po 150 eurų – tai yra 10 kartų brangiau, negu už tokias paslaugas buvo mokama „Energesman“.

„Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai tikino, kad dabar už atliekų sutvarkymą VAATC per metus permokės tiek, kiek kainuotų pastatyti naują MBA gamyklą.

Kiek šios permainos kainuos Vilniaus regiono gyventojams? Apskaičiuota, kad jei situacija skubiai negrįš į ankstesnę padėtį, atliekų tvarkymas regiono gyventojams pabrangs mažiausiai dvigubai.

Šiuo metu padidėjusios išlaidos dengiamos iš VAATC sukaupto rezervo – kalbama, jog tam, kad sąskaitos neišaugtų iki artėjančių savivaldos rinkimų.

Tačiau rezervui išsekus gali laukti skaudus smūgis. Skaičiuojama, kad per 10 metų (tiek dar turėjo galioti sutartis su „Energesman“) gyventojai permokės ne mažiau kaip 150 mln. eurų.

Bet tai dar ne visa kaina, kurią turės sumokėti valstybė.

Specialistų tvirtinimu, perėmus verslą iš „Energesman“ gali sužlugti kitas šios bendrovės projektas, kuriam jau skirta ir ES parama, – tai 50 tūkst. tonų sunkiai perdirbamo plastiko atliekų sutvarkymas.

Pradėjus tvarkyti šias atliekas valstybė kasmet sutaupytų daugiau nei po 12 mln. eurų, nes nereikėtų mokėti baudų už nesutvarkytą plastiką.

Dėl nutrauktos sutarties ir perimto verslo „Energesman“ kreipėsi į teismą, o teisminiai procesai dėl VAATC veiksmų gali kainuoti dar per 20 milijonų eurų.

Oficialiai teigiama, kad atliekų tvarkymo sutartis su „Energesman“ nutraukta dėl atliekų priėmimo sutrikimo, smarkiai išaugusio šiukšlių kiekio gamyklos teritorijoje, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.

Vis dėlto oficialūs dokumentai rodo, kad sukauptų atliekų kiekis nebuvo išskirtinis, o bendras leidžiamas laikyti atliekų kiekis (beveik 24 tūkst. tonų) nebuvo viršytas.

Atliekų priėmimas taip pat nė karto nebuvo sutrikęs.

Pavasarį prie MBA gamyklos vartų rikiuodavosi šiukšliavežių eilės. Teigiama, kad jos susidarydavo dėl grafiko nesilaikančių vairuotojų, – jie stengdavosi į aikštelę patekti pirmoje dienos pusėje.

Tai patvirtina ir statistika: balandį pirmoje dienos pusėje būdavo priimama 551 mašina daugiau, nei numatyta grafike, o antroje dienos pusėje neatvažiavo net 548 suplanuotos mašinos.

Panašiai manipuliuota neva pažeidžiamais priešgaisriniais reikalavimais.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pagąsdino, kad MBA gamykla gali virsti fakelu.

Bet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nustatė, kad saugomų atliekų temperatūra – ne aukštesnė nei 27 laipsniai.

Savaiminio užsidegimo grėsmei reikėtų bent 70 laipsnių.

VAATC vadovas Marius Švaikauskas viešai yra teigęs, esą „Energesman“ paliko 40 tūkst. tonų atliekų.

Tačiau oficialūs valstybinės informacinės sistemos duomenys rodo, kad gamykloje buvo 18,3 tūkst. tonų atliekų, iš jų 11,4 tūkst. tonų – degiųjų, kurių VKJ gegužę nepriėmė dėl planinio remonto.

„Energesman“ taip pat buvo kaltinama, kad jos finansinė padėtis blogėja.

Nors, įmonės atstovų teigimu, ji pradėjo blogėti po to, kai VAATC pradėjo vadovauti M.Švaikauskas, – būtent jo sprendimais buvo sustabdyti atsiskaitymai už „Energesman“ suteiktas paslaugas. Tuomet bendrovė susidūrė su lėšų trūkumu.

Tuo pat metu „Energesman“ pagal su VAATC pasirašytą sutartį dar ruošėsi MBA gamyklos modernizavimui ir tam leido savo pinigus.

Tikėtasi, kad VAATC per mėnesį sumokės avansą už modernizavimą – taip numatyta sutartyje.

Tačiau M.Švaikausko vadovaujamas VAATC pinigų nesumokėjo, o tuomet, remdamasis tuo, kad „Energesman“ susidūrė su finansiniais sunkumais, nutraukė ir MBA gamyklos modernizavimo sutartį.

Atliekų tvarkymo chaosas sostinėje prasidėjo liepos mėnesį.

Paaiškėjo, kad nepranešus nei Naujosios Vilnios seniūnijai, nei šio rajono bendruomenei atliekos pradėtos gabenti į Pramonės gatvėje esančią bendrovės „Šatruva“ aikštelę.

Šiukšles į šią aikštelę vežė bendrovė „Ekonovus“, su kuria VAATC liepos mėnesį pasirašė 2,5 milijono eurų vertės sutartį, tačiau netrukus ją nutraukė.

Kilus gyventojų pasipiktinimui rugsėjo 3-iąją visos šiukšlės iš Pramonės gatvės buvo išgabentos. Tačiau vėl kilo nesutarimų, kas ir kur jas turi vežti.

Vos tik Vilniaus savivaldybė spėjo paskelbti, kad Naujojoje Vilnioje tvarkomos atliekos bus pervežtos į Paneriuose, netoli Gariūnų, esančią įmonės „Ekonovus“ aikštelę, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras kitą dieną sprendimą pakeitė – šiukšlės ten nebevežamos, nes aikštelė Sandėlių gatvėje netgi nėra iki galo įrengta.

VAATC teigimu, šiuo metu atliekos laikomos ir rūšiuojamos tik bendrovės „Ecoservice“ aikštelėje prie Gariūnų ir „Ekobazės“ teritorijoje Lentvario gatvėje.

Kada iš tiesų prasidėjo šiukšlių krizė? „Lietuvos rytas“ pateikia įvykių chronologiją.

2016 m. gegužę „Energesman“ pradėjo eksploatuoti MBA gamyklą.

2021 m. pradėjus veikti VKJ išrūšiuotos ir perdirbti netinkamos atliekos perduodamos jai deginti.

Tačiau nuo pat jėgainės veiklos pradžios būdavo situacijų, kai VKJ sumažindavo suplanuotą priimti degintinų atliekų kiekį arba jų kurį laiką visai nepriimdavo – VKJ nepriimtos atliekos likdavo „Energesman“ teritorijoje.

Dėl papildomos teritorijos „Energesman“ kelis kartus kreipėsi į Aplinkos ministeriją, VAATC ir visas Vilniaus regiono savivaldybes prašydama praplėsti atliekoms saugoti skirtą teritoriją.

Atsakymai buvo neigiami arba jų visai negauta.

2025 m. balandžio 27-ąją Vilniaus MBA gamykloje kilo gaisras, per kurį sunaikinta arba sugadinta dalis pastato bei įrenginių, laikinai apribotas atliekų priėmimas ir apdorojimas.

Nelaimės aplinkybes baigęs tirti Gaisrinių tyrimų centras pateikė išvadą, kad „Energesman“ laikėsi priešgaisrinės saugos reikalavimų, o gaisro priežastis – savaiminis atliekos ar daikto užsidegimas.

„Energesman“ atstovų teigimu, bendrovė gaisro padarinius šalino savo resursais, o VAATC priekaištai, kad nuo 2026 m. kovo MBA teritorijoje pradėjo kauptis atliekos, neatitinka tikrovės.

MBA sukauptos atliekos mažėjo iki pat šių metų gegužės, kai buvo sustabdytas jų deginimas VKJ.

2026 m. gegužę VKJ sustabdė savo veiklą dėl planinio remonto, o vėliau jėgainės veiklos atnaujinimas užtruko dėl gedimo.

Tad gegužės mėnesį sukauptų atliekų kiekis išaugo, bet tai nepriklausė nuo „Energesman“ veiksmų – atliekos kaupėsi, nes VKJ jų nedegino. Ši situacija buvo žinoma ir VAATC.

Gegužės mėnesį teismas patvirtino VAATC ir „Energesman“ taikos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad „Energesman“ savo lėšomis atstatys per 2025 metais kilusį gaisrą apgadintą atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamyklą, nors bendrovė jau buvo pradėjusi tai daryti.

Sutartyje buvo likęs derinimo pradžioje įrašytas atstatymo terminas – birželio 30-oji, tačiau jau tuomet buvo aišku, kad jo įvykdyti neįmanoma net teoriškai, nes atstatymas buvo susijęs su MBA gamyklos modernizavimo sutartyje numatytais darbais, už kuriuos VAATC nesumokėjo avanso.

Dieną po to, kai buvo pasirašyta taikos sutartis, „Energesman“ oficialiai laimėjo VAATC paskelbtą viešąjį konkursą gamyklos modernizavimo darbams atlikti. Iki 2027 m. kovo „Energesman“ už 11 mln. eurų turėjo įrengti naują mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją.

Gegužės 28 d. darbą pradėjo naujas VAATC vadovas M.Švaikauskas, ir mokėjimų už „Energesman“ paslaugas tvarka pasikeitė.

Birželio pabaigoje VAATC turėjo atlikti pirmąjį tarpinį mokėjimą – 4,48 mln. eurų už gamyklos modernizavimą, bet teigiama, kad nei šią dieną, nei vėliau pinigų nesumokėjo.

Nesulaukusi avanso „Energesman“ esą negalėjo sumokėti už VKJ paslaugas ir sulaukė įspėjimo, kad nepadengus skolos bus apribotas paslaugų teikimas.

Liepos 10-ąją „Energesman“ sulaukė VAATC viešųjų pirkimų specialistės elektroninio laiško, kuriuo pranešta apie vienašališką MBA įrenginių modernizavimo sutarties nutraukimą. Jo priežastis – finansinės skolos tiekėjams.

Tą pačią dieną VAATC be viešojo pirkimo sudarė sutartis su „Ecoservice ir „Ekonovus“.

Liepos 16-ąją „Energesman“ iš savo lėšų VKJ sumokėjo 100 tūkst. eurų, kad vėl būtų atnaujinamas paslaugų teikimas, tačiau ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovė paskelbė įsakymą, kuriuo VKJ nurodė pirmenybę teikti „Ecoservice“ ir „Ekonovus“ atvežtoms atliekoms, o MBA sukauptas atliekas deginti tik likus pajėgumų.

Liepos 24-ąją VAATC, pasitelkusi privačią saugos tarnybą, perėmė MBA gamyklą ir išvarė „Energesman“ darbuotojus. Be darbo liko daugiau kaip šimtas žmonių.

Vilniaus meras V.Benkunskas sakė, kad savivaldybės sprendimas liepą nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turėjusia atliekų gamyklos operatore „Energesman“ buvo savalaikis ir pagrįstas: „Čia kaip ir santuokoje: nepuoli po pirmo ginčo skirtis, visą laiką bandai susitaikyti ir gyventi, bet kai jau pasieki kritinę ribą, tada įvyksta sutarties nutraukimas arba šiuo atveju santuokos nutraukimas.“

Meras pabrėžė, kad „Energesman“ visuomet skelbė pajėgsiantis įgyvendinti įsipareigojimus ir atstatyti pastatus, dėl to savivaldybė anksčiau neskubėjo nutraukti sutarčių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praėjusią savaitę baigė ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje.

Kaltinimai pareikšti dviem buvusiems VAATC darbuotojams, jiems talkinusiam tarpininkui, keturiems įmonių atstovams ir vienai atliekų išvežimu užsiimančiai įmonei.

Tyrimo duomenimis, VAATC darbuotojai reguliariai priimdavo kyšius už tai, kad atliekos į Vilniaus regiono sąvartyną Kazokiškėse būtų priimamos pažeidžiant nustatytą tvarką – jų nesveriant ir neįtraukiant į apskaitą, taip išvengiant atliekų šalinimo mokesčio.

Nustatyta, kad nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. gegužės VAATC darbuotojams ir jiems talkinusiam tarpininkui iš viso buvo perduota ne mažiau kaip 162 tūkst. eurų kyšių.

Kratų metu pas vieną įtariamųjų buvo rasti neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai, šaudmenys ir sprogstamoji medžiaga.

Teigiama, kad atliekas išvežanti bendrovė nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 20 tūkst. eurų mokesčių, o grynaisiais gauti beveik 68 tūkst. eurų neįtraukti į įmonės finansinės apskaitos registrą.

Šioje byloje jau priimtas vienas teismo sprendimas: Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu keturiems asmenims skyrė per 100 tūkst. eurų baudų.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) neseniai pasigyrė, kad jau atlaisvino trečdalį MBA gamyklos teritorijos. Bet joje susikaupusios šiukšlės išvežiotos po kitas aikšteles. Deginti paruoštos atliekos, supresuotos baltomis pakuotėmis, guli „Vilniaus vandenų“ aikštelėje Titnago gatvėje. – Iš MBA teritorijos atliekos nėra vežamos į „kitas aikšteles“, o tik į vieną. Todėl teiginys suponuoja, kad iš MBA atliekos išvežiojamos po skirtingas aikšteles, kas nėra teisinga.

Dar dalis atliekų išgabenta į Kazokiškių sąvartyną (Elektrėnų sav.). Dėl to triukšmą jau kelia vietos gyventojai, spėliojantys, ar tik VAATC neatsikrato nerūšiuotų atliekų. – Nerūšiuotos atliekos nėra vežamos į sąvartyną, toks atvejis buvo užfiksuotas kai buvęs MBA operatorius užkimšo esamą MBA teritoriją, dėl ko dalis atliekų buvo nukreipta į sąvartyną. Atgavus teritoriją, jokie nerūšiuotų atliekų kiekiai į sąvartyną nebuvo ir nėra vežami. Šis teiginys neteisingas.

Specialistų tvirtinimu, perėmus verslą iš „Energesman“ gali sužlugti kitas šios bendrovės projektas, kuriam jau skirta ir ES parama, – tai 50 tūkst. tonų sunkiai perdirbamo plastiko atliekų sutvarkymas. – Tai yra atskiras Energesman projektas, neturintis nieko bendro su jo, kaip MBA operatoriaus veikla. Ir jo įgyvendinimui, VAATC neturi jokios įtakos.

Vis dėlto oficialūs dokumentai rodo, kad sukauptų atliekų kiekis nebuvo išskirtinis, o bendras leidžiamas laikyti atliekų kiekis (beveik 24 tūkst. tonų) nebuvo viršytas. Atliekų priėmimas taip pat nė karto nebuvo sutrikęs. – Aplinkos apsaugos agentūros atliktame tyrime aiškiai konstatuota, kad dalį Vilniaus MBA teritorijoje esančių atliekų kiekio neįmanoma apskaičiuoti, todėl, kad negalima prieiga prie jų. Taip pat yra oficiali Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išvada, kad Energesman veikla Vilniaus MBA gali būti sustabdyta, jei įmonė nesiims priemonių užtikrinti priešgaisrinę MBA apsaugą, terminas buvo suteiktas iki rugpjūčio mėnesio.

Liepos 24-ąją VAATC, pasitelkusi privačią saugos tarnybą, perėmė MBA gamyklą ir išvarė „Energesman“ darbuotojus. Be darbo liko daugiau kaip šimtas žmonių. – Klaidinantis teiginys, nes Vilniaus MBA infrastruktūra ir teritorija oficialiai priklauso VAATC, todėl VAATC negali perimti sau pačiam priklausančio turto. Taip pat informuojame, kad nuo rugpjūčio mėnesio daugiau nei 50 buvusių Energesman darbuotojų yra įdarbinti VAATC.